Haličo-Volynės kunigaikštystė
| Rusios kunigaikštystė: Haličas-Volynė | |
|---|---|
| Šalis | Ukraina |
| Vėliava | 
|
| Tautos | Baltieji chorvatai, rusėnai |
| Laikotarpis | XI a-1340 LDK vasalė 1340-1392 |
| Miestai | Vladimiras, Haličas |
| Valdovai | Kunigaikštis |
| Atskilo nuo | Kijevo Rusios |
| Prijungta prie | LDK ir Lenkijos |
 | |
Haličo (Galicijos) - Volynės (Voluinės) kunigaikštystė (rusėnų kalba: Галицко-Волинскоє Королѣвство, lot. Regnum Galiciæ et Lodomeriæ) dar vadinama Galicijos-Vladimiro kunigaikštyste, egzistavo nuo XII a. pabaigos iki XIV a. vidurio ir buvo viena iš trijų Kijevo Rusios įpėdinių.
Su Haličo-Voluinės kunigaikštija Lietuva susidūrė jau XIII a. Tuo metu tai buvo bene įtakingiausia kunigaikštija, pretendavusi į senrusių žemių vienytojos vaidmenį (1253 ir 1254 m. sandūroje jos vadovas Danielius gavo iš popiežiaus karūną ir tapo visos Rusios karaliumi. Tačiau XIV a. I p. ši kunigaikštija neatlaikė Lenkijos ir Lietuvos spaudimo: Voluinė atiteko Lietuvai, o Haličas (Galicija) – Lenkijai. Galicija ilgainiui pradėta vadinti Raudonąją Rusia. Voluinė buvo turtingiausia ir daugiausiai gyventojų turinti LDK rusėnų žemė. Pagrindinė Voluinės kunigaikštijos šventykla – Vladimiro Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų soboras (apie 1160 m.) Prie šio soboro buvo palaidotas ir stačiatikybę priėmęs Mindaugo sūnus Vaišelga.
Haličo-Voluinės kunigaikščiai
- 1293–1301 - Levas I (g. ~1228 - m. ~1301)
Įkūrė Lvovo miestą ir ten perkėlė sostinę. Palaikė glaudžius ryšius su mongolais ir nuolat puldinėjo Lenkiją.
1257 m. jo brolis Švarnas tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Levui I nepavykus užimti Lietuvos sosto, jis iš keršto nužudė Švarno seserėną, Mindaugo sūnų Vaišelgą.
1269 m., Švarnui praradus Lietuvos sostą, jis vėl pradėjo kovoti dėl valdžios su Traideniu, bet kovą pralaimėjo ir taip neteko Juodosios Rusios žemės ir Naugarduko miesto. 1292 m. Levas I iš Lenkijos atkovojo Lubliną. Prieš jo mirtį 1301 m. Haličas-Volynė buvo pasiekusi savo galybės viršūnę.
- 1308–1323 - Levas Jurjevičius (Levas II iš Haličo) (gim. data nežinoma, m. 1323) buvo paskutinis rusėnų kilmės kunigaikštis, kai kurių šaltinių teigimu valdė iki 1315 m.
- ?-1340 - Jurijus Boleslavas Traidenis valdė iki 1340 m.
XIII a. viduryje
teritorijos (metai)
kunigaikštystės
atskirų
kunigaikštysčių
ribos
prekybos
keliai
kunigaikštysčių
ribos
| Rusios kunigaikštystės | 
|
|---|---|
| Novgorodo respublika | Pskovo respublika | Smolensko | Haličo-Voluinės | Galičo | Kijevo | Perejeslavlio Turovo-Pinsko žemė: Turovo | Pinsko | Klecko | Slucko-Kopyliaus | Dubrovicios Rostovo žemė: Vladimiro-Suzdalės | Dmitrovo | Kostromos | Maskvos | Perejeslavlio | Rostovo | Starodubo | Suzdalės | Tverės | Ugličiaus | Jurjevo | Jaroslavlio Černigovo žemė: Černigovo (Briansko) | Kursko | Naugardo-Severskio (Rylsko, Lipecko) | Riazanės | Muromo | Novosilsko | Karačevo | Taruskos (Obolensko) | Beloozero Polocko žemė: Polocko | Minsko | Iziaslavo (Lagožos, Streževo, Gorodeco) | Vitebsko | Drucko | Lukomos | Borisovo | Gardino | |
| ||||||