Han Džao

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Handžao)
漢趙
Han Džao
Buvusi karalystė
Blank.png
304 – 329 Blank.png
Location of
Teritorija (žalia) apie 318 m.
Sostinė Liši (304-305), Litingas (305-308), Pudzi (308-309), Pingjangas (309-318), Čanganas (318-329), Šanggujus (329)
Valdymo forma Monarchija
Didysis šanju
 304-310 (pirmasis) Guangvendi
 318-329 (paskutinis) Houdžu
Era Viduramžiai
 - Įkūrimas 304
 - Nukariauja Vėlyvoji Džao 329 m.

Han Džao (kin. 漢趙, pinyin: Hànzhào) – Kinijos istoriografijoje vadinamos dvi viena po kitos egzistavusios efemeriškos valstybės, sukurtos sinizuotų klajoklių pietų šiongnu. Valstybė kilo dabartinėje Šansi provincijoje, tačiau didžiausios espansijos laikais valdė didžiąją dalį Šiaurinės Kinijos į šiaurę nuo Geltonosios upės. Šios valstybės įkūrimo data (304 m.) Kinijos istoriografijoje yra laikoma Šešiolikos karalysčių laikotarpio pradžia.

Istorija

Pietų siongnu nuo 48 m. pripažino Kinijos valdžią, tačiau turėjo tam tikrą politinę autonomiją, įskaitant savo tradicinį vadą šanju. Po to, kai 216 m. šiaurės Kinijos karvedys Cao Cao naujai užtikrino valdžią tarp pietų siongnu, prijungdamas juos prie savo Cao Vei karalystės. Jis padalino siongnu į penkias dalis: kairiąją, dešiniąją, šiaurės, pietų ir centro. Šanju išlaikė tiesioginę valdžią tik vakarinėje dalyje. Čia jie pakeitė savo pavardę į kinišką Liu. Šis pakeitimas buvo pagrįstas pasakojimu, jog siongnu vadai ilgą laiką vesdavo Kinijos Han dinastijos princeses, ir dėl to jų gyslomis tekėjo šios dinastijos imperatorių kraujas (Liu buvo Han dinastijos imperatorių pavardė).

Pasinaudodamas naramumais, kilusiais Vakarų Dzin dinastijos Kinijoje (pirmiausia Aštuonių karalių maištu), 304 m. šanju Liu Juanas vėl suvienijo siongnu gentis ir įkūrė Han (漢) karalystę. Taip buvo tarsi atkurta šlovingoji Han dinastija. Kad nepainioti su kitomis Han vadinamomis karalystėmis ir dinastijomis, ši karalystė istoriografijoje dar vadinama Šiaurės Han (北漢) (nepainioti su Šiaurės Han, egzistavusia Penkių dinastijų laikotarpiu).

Han karalystė, pajungusi ir kitas toje teritorijoje gyvenusias nomadų gentis, sparčiai plėtėsi Kinijos sąskaita. Jai gana greitai pavyko perimti kontrolę Bing provincijoje, išskyrus jos sostinę Dzinjangą. Į kovą įsitraukė ir siongnu atžvilgiu priešiškas sianbų klanas tabgačai, kurie padėjo ginti Dzinjangą ir už tai iš Dzin imperatoriaus 310 m. gavo teisę įkurti savo karalystę Dai.

Nepaisant pasipriešinimo, Liu Juano įpėdinis Džaovudi tęsė užkariavimus, o 311 m. užėmė Kinijos imperijos sostinę Luojangą, paimdamas įkaitu imperatorių Huaidi. 316 m. jis užėmė kitą sostinę – Čanganą ir vėl paėmė įkaitu imperatorių Mingdi. Šie įvykiai lėmė Kinijos imperatoriaus dvaro persikėlimą į sostinę toli pietuose – Rytų Dzin dinastijos pradžią.

318 m. mirus Džaovudi, sosto paveldėtojas Indi buvo nužudytas savo uošvio, kuris įvykdė rūmų perversmą ir siekė išžudyti visą Liu giminę. Tais pat metais šis pralaimėjo generolui Liu Jao, kuris paėmė valdžią ir pakeitė valstybės pavadinimą į Džao. Kad nepainioti su kitomis Džao vadinamomis karalystėmis ir dinastijomis, ši karalystė istoriografijoje dar vadinama Ankstyvąja Džao (kin. 前趙, pinyin: Qiánzhào). Šioje kovoje dalyvavo ir dzie kilmės generolas Ši Le, kuris, nesugebėjęs paimti sosto, rytuose sukūrė savo valstybę Vėlyvąją Džao.

Liu Jao (Jongdi) pasižymėjo išmintingu ir ilgu valdymu. Nepaisant to, nuo 324 m. intensyvėjo arši kova su Vėlyvaja Džao. 329 m. Liu Jao armija patyrė triuškinantį pralaimėjimą, o pats imperatorius paimtas į nelaisvę ir vėliau nužudytas. Tsip valstybė nukariauta Vėlyvosios Džao.


Administraciniai vienetai

Valstybė buvo dalinama į provincijas džou, kurių sistemą paveldėjo iš Vakarų Dzin imperijos. Didžiausio išsiplėtimo laikais valstybei priklausė 16 provincijų: Jongdžou, Joudžou, Dzidžou, Čingdžou, Sidžou, Judžou, Dzingdžou, Bingdžou, Čindžou, Liangdžou, Šuodžou, Idžou, Indžou, Rytų Liangdžou, Šiaurės Jandžou, Sihejangdžou.

Valdovai

Pomirtinis vardas1 Asmeninis vardas Valdymo metai Laikotarpiai²
Guangvendi
光文 (guāng wén)
Liu Juanas
劉淵 (liú yuān)
304310 m. Juansi (元熙 yuán xī) 304–308

Jongfeng (永鳳 yǒng fèng) 308–309
Hežui (河瑞 hé ruì) 309–310

- Liu He
劉和 (liú hé)
310 m.
Džaovudi
昭武 (zhāo wǔ)
Liu Congas
劉聰 (liú cōng)
310318 m. Guangsing (光興 guāng xīng) 310–311

Dziaping (嘉平 jiā pīng) 311–315
Dzianjuan (建元 jiàn yuán) 315–316
Lindzia (麟嘉 lín jiā) 316–318

Indi
隱 (yǐn)
Liu Canas
劉粲 (liú càn)
318 m. Hančang (漢昌 hàn chāng) 318
Houdžu
後主 (hòu zhǔ)
Liu Jao
劉曜 (liú yaò)
318329 m. Guangču (光初 guāng chū) 318–329
- Liu Si
劉熙 (liú xī)
329 m.

1 Paprastai valdovas įvardijamas prieš pomirtinį vardą pridedant dinastijos pavadinimą, o po jo – titulą „di“, pvz., Dzin Udi.
2 Laikotarpio pavadinimas – imperatoriaus valdymo devizas, pagal kurį jo era skirstoma į atskirus laikotarpius.

Šešiolikos karalysčių ir Pietinių ir šiaurinių dinastijų valstybės (304-589) Nanbei-orn.png
Penki barbarai: Šiongnu | Šianbai | Cianai | Di | Džie
Šešiolika karalysčių (304-439): Čenghan | Handžao | Vėlyvoji Džao | Čouči | Ankstyvoji Liang) | Vėlyvoji Liang | Vakarų Liang | Šiaurės Liang | Pietų Liang | Ankstyvoji Čin | Vėlyvoji Čin | Vakarų Čin | Duanai | Juveniai | Ankstyvoji Jan | Ranvei | Vėlyvoji Jan | Šiaurės Jan | Pietų Jan | Vakarų Jan | Vei | Tiefu
Šiaurinės dinastijos: Šiaurės Vei (386534) | Rytų Vei (534550) | Vakarų Vei (535556) | Šiaurės Či (551577) | Šiaurės Džou (557581)
Pietinės dinastijos: Rytų Dzin (316-420) | Liu Song (420479) | Pietų Či (479502) | Pietų Liang (502557) | Čen (557589)

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+85-0=85 wiki spaudos ženklai).