Hatai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Hetitai-orn.png
Mažosios Azijos istorija
Mažosios Azijos priešistorė
Hetitų valstybė
Siro-hetitai, kitos valstybės:
Kapadokija, Lydija, Karija, Likija, Kilikija, Kipras, Pamfilija, Likaonija, Pisidija, Mysija, Troada, Aeolidė, Jonija, Frygija
Achemenidų imperija
Aleksandras Makedonietis
Seleukidai, Galatija, Pergamas, Bitinija, Paflagonija, Pontas, Armėnija
Romos imperija (Azijos provincija)
Bizantijos imperija
Turkijos istorija

Hatai – senovės tauta III – II tūkst. pr. m. e. gyvenusi Mažojoje Azijoje, tiksliau – jos centrinėje dalyje, dabar vadinamoje Kapadokija. Jos naudotos hatų kalbos dėl ypač retų šaltinių kilmė nėra identifikuota, nors kai kurių tyrėjų laikoma gimininga šiaurės vakarų Kaukazo kalboms.

Senuose šaltiniuose hatai kartais vadinami protohetitais, tačiau šis terminas nėra tikslus, nes hatai su hetitais nebuvo lingvistiškai giminingi.

Istorija

Hati šalis

Hatų gyvenamas kraštas, vadinamoji „Hati šalis“ paminėtas jau XXIV a. pr. m. e. akadų dantiraščio šaltiniuose. Jie gyveno pirmiausia Kizilirmako (Marsantijos) upės kilpoje ir aplinkiniuose regionuose, t. y. dab. Kapadokijos šiaurinėje dalyje. Svarbiausi šiauriniai hatų kaimynai buvo kaškai (greičiausiai Kaukazo grupės tauta). III ir II tūkst. pr. m. e. sandūroje jų rytiniais ir pietiniais kaimynais buvo indoeuropiečiai, kalbėję Anatolijos tautomis: hetitai, luviai, palai ir kt.

Svarbiausi III tūkst. pr. m. e. pradžios hatų miestai-valstybės buvo Arina, Purushanda, Kusaras, Hatušas, Nerikas ir kt. Svarbiausia archeologinė vietovė, siejama su hatų kultūra, yra Aladža Chiujukas, tapatinamas su šventuoju Arinos miestu. Jų valdovai titulavosi rubaum. Su jais kariavo ir prekiavo Mesopotamijos bei Sirijos tautos. XXIV a. pr. m. e. minimi hatų valdovai Nurdagalas ir Pamba.

saulės diskas iš Aladža Chiujuko

Bronzos amžiuje (II tūkst. pr. m. e.) į Hati šalį civilizaciją iš rytų (Šiaurės Mesopotamijos) nešė asirai, kurie čia kūrė savo prekybines kolonijas. XIX a. pr. m. e. hatų kultūros pietiniame pakraštyje, kur ji liejosi su indoeuropiečių kultūrine įtaka, formavosi Kusaro karalystė, o joje – hetitų tapatybė. Nors hetitai kalbėjo indoeuropietiška kalba, jie iš hatų paveldėjo daug kultūrinės įtakos: perėmė daugelį jų dievų, terminų, ritualų.

XVII a. pr. m. e. hatų šalis buvo galutinai įjungta į Hetitų valstybę, o hatai greitai asimiliavosi su užkariautojais ir išnyko.

Mitologija

Hatai išpažino nemažai dievų, tarp kurių svarbiausi buvo audros dievas Taru, jo sutuoktinė Sachasara. Arinos mieste garbinta saulės deivė Vurusemu. Dar žinomas „šalies valdovas“ Vurunkatis.

Šaltiniai

Šablonas:Mažosios Azijos istoriniai regionai

Commons-logo.svg.png Vikiteka: Hatai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+3061-0=3061 wiki spaudos ženklai).