Henrikas Čerapas
Henrikas Čerapas (g. 1952 m. sausio 13 d. Papilėje, Akmenės raj.) – Lietuvos tapytojas neoekspresionistas, grupės „Angis“ narys.
Biografija
1974–1978 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume, 1980–1987 m. studijavo Lietuvos dailės institute.
Nuo 1995 m. Lietuvos dailės instituto (nuo 1990 m. Vilniaus dailės akademija) dėstytojas.
Kūryba
Surengė individualių parodų Lietuvoje, dalyvavo parodose užsienyje. Jo kūriniai kolorito, tapysenos požiūriu išsiskiria iš lietuvių neoekspresionistinės tapybos. Jis plėtoja prislopinto kolorito vyraujančių žemės spalvų monochrominę tapybą. Paveikslų motyvai – geležinkelis, dirvonai, natiurmortų fragmentai – abstrahuojami iki pagrindinių struktūrų ženkliško pavidalo, potėpis kinta nuo įmantraus ornamentinio iki ekspresyvaus ar faktūriško.
Nuo 1990 m. tapo ant lentų, durų, atsirado paveikslo, kaip objekto, aspektas, nuo 1995–1996 m. kuria trimatę grubiai aptašytų formų medžio plastiką, kurią vėliau aptapo (paroda „Tapyba kaip skulptūra“, 1996 m.). Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus.[1]
Darbai
Tapybos ciklai:
Personalinės parodos
- 1989 m. Dailės fondo galerija, Vilnius, Lietuva
- 1991 m. Prarastos formos, "Arkos" galerija, Vilnius, Lietuva
- 1992 m. Tapyba ir piešiniai, galerija „Anex“, Monružas-Paryžius, Prancūzija
- 1993 m. „Lietuvos aido“ galerija, Vilnius
- 1994 m. „Transformatoriai“, tapyba ir skulptūra, ŠMC, Vilnius, Lietuva
- 1995 m. „Keturi peizažai“, „Arkos“ galerija, Vilnius,
- „Tapyba, skulptūra, piešiniai“, Rokiškio krašto muziejus
- 1996 m. „Tapyba kaip skulptūra“, Arkos galerija, Vilnius
- 1997 m. „Krūmai ir debesys“, „Eglės“ galerija, Kaunas
- 2001 m. „Paryžiaus dienoraštis“, galerija „Kauno langas“
- 2002 m. A. Mončio namai-muziejus, Palanga, Galerija „O11“, Vilnius
- 2003 m. Žemaičių dailės muziejus, „Plungė“
- 2004 m. Vilniaus rotušė
- 2007 m. Ten Years After: The Last of My Last, Maironio g.3, Vilnius
- 2010 m. Kontracepcija, galerija "Akademija", Vilnius
Įvertinimas
Šaltiniai
- ↑ Henrikas Čerapas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 782 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
Nuorodos
|