Henrikas Nagys

Henrikas Nagys
Gimė	1920 m. spalio 12 d. Mažeikiai
Mirė	† 1996 m. rugpjūčio 3 d. Monrealis
Veikla	poetas, literatūros kritikas
Išsilavinimas	filologijos daktaras
Alma mater	Vytauto Didžiojo universitetas Fribūro universitetas

Henrikas Nagys (1920 m. spalio 12 d. Mažeikiai – 1996 m. rugpjūčio 3 d. Monrealis, palaidotas Vilniuje) – Lietuvos poetas, literatūros kritikas.

Gyvenimo kelias

Sesuo Liūnė Sutema. Mokėsi Kėdainių gimnazijoje.

1940–1941 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo architektūrą, 1941–1943 m. lituanistiką, germanistiką, filosofijos ir meno istoriją. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1945–1947 m. Insbruko, 1947–1948 m. Fribūro universitetuose tęsė germanistikos ir meno istorijos studijas, dėstė vokiečių kalbą Taikomosios dailės institute (École des Arts et Métiers). 1949 m. Insbruke apgynė filologijos daktaro disertaciją apie G. Traklio kūrybą.

1949 m. persikėlė į JAV, vėliau – į Kanadą. Gilino studijas Monrealio universitete, dirbo fabrikuose, dėstė universitete ir gimnazijose, lituanistinėse mokyklose. 1951 m. Antologijos „Žemė“ dalyvis. 1968–1969 m. redagavo Monrealio lietuvių savaitraštį „Nepriklausoma Lietuva“.

Kūryba

Pirmuosius eilėraščius paskelbė 1937 m. moksleivių žurnaluose „Mokslo dienos“ ir „Ateitis“, vėliau kūrybą spausdino žurnaluose „Naujoji Romuva“, „Židinys“, „Kūryba“, literatūros almanachuose, periodinėje spaudoje, 1946 m. Insbruke išleido pirmąjį eilėraščių rinkinį „Eilėraščiai“, kurį papildytą įtraukė į antrąjį eilėraščių rinkinį „Lapkričio naktys“. Poezijai būdingas romantinis polėkis, maištinga laikysena, egzistenciniai ir estetiniai kontrastai. Poetinė kalba skaidri, paprasta, neretai pakylėta. Poetinės tikrovės ženklai – simboliai (medis, brolis, paukštis, upė, vėjas), kaip nuolatiniai poetinio pasaulio leitmotyvai iš knygos į knygą įgyja naujų prasmės atspalvių. Rinkiniuose „Lapkričio naktys“ ir „Saulės laikrodžiai“ vyrauja tėvynės netekties nuotaikos, poeto ir minios priešprieša, poetizuojami vaikystės įspūdžiai. Neišsenkantis jo įkvėpimo šaltinis – gamta, atspindinti estetines ir egzistencines žmogaus būsenas.

Ankstyvajai poezijai būdingas ekspresionistinis, tapybiškas vaizdas, ryškios spalvos, trūkčiojanti frazė, pauzė, emociškai pabrėžtos metaforos; ryški vokiečių ekspresionistų, egzistencinės filosofijos įtaka. Vėliau emocinė įtampa atslūgsta, eilėraščio subjekto balsas ne toks kategoriškas, istorijos, erdvės ir laiko sąvokos įgyja žmogiškos egzistencinės patirties krūvį. Rinkinio „Mėlynas sniegas“ eilėraščiai komponuojami la tema magica principu, vaizdai, metonimiškai keisdami objektyvią tikrovę, tampa poetinio pasaulio metafora; būdingas fragmentiškumas, retrospektyvi atminties laiko slinktis, šešėlių teatro poetika. Eilėraščių rinkinio „Broliai balti aitvarai“ poetinė kalba lakoniška, vyrauja folkloro parafrazės.

Paskelbė straipsnių literatūros ir dailės temomis, parašė išeivijos poezijos ir prozos apžvalginių apybraižų. Kritikos straipsniams, dažnai pasirašytiems slapyvardžiais Jonas Vakaris, Vytautas Statkus, būdinga erudicija, įžvalgumas, subtilus humoras, kartais kandi ironija.

Kantatos „Kryžių ir rūpintojėlių Lietuva“ (muzika A. Stankevičiaus) teksto autorius. Jo vardu pavadinta Buknaičių pagrindinė mokykla.

Bibliografija

• Eilėraščiai, – Insbrukas, 1946 m.
• Lapkričio naktys: lyrika. – Freiburg, 1947 m.
• Saulės laikrodžiai: poezija. – Chicago, 1952 m.
• Mėlynas sniegas: poezija. – Boston: Lietuvių enciklopedijos l-kla, 1960 m.
• Broliai balti aitvarai. – Chicago: A. Mackaus knygų leidimo fondas, 1969 m.
• Prisijaukinsiu sakalą. – Chicago: A. Mackaus knygų leidimo fondas, 1978 m.
• Grįžulas: poezijos rinktinė. – Vilnius: Vaga, 1990 m.
• Sakalų valanda. – Kaunas: Šviesa, 1996 m.

Šaltiniai

• Lietuvių egzodo literatūra. 1945–1990. – Čikaga, 1992. – P. 369.

Nuorodos

• Nuotraukos
• Nagys Henrikas. Mažeikių krašto enciklopedija. Interaktyvi enciklopedija.