Heraklėjas
| Heraklėjas | |
|---|---|
| Bizantijos imperatorius | |
| |
| Heraklėjas ir jo sūnūs Konstantinas bei Heraklonas | |
| Heraklėjo dinastija | |
| Visas vardas | Flavius Heraclius Augustus |
|
| |
| Gimė | apie 575 m. Kapadokija |
| Mirė | 641 m. vasario 11 d. Konstantinopolis |
|
| |
| Sutuoktinis(-ė) | Fabija Eudokija Martina |
| Vaikai |
Eudiksija Epifanija |
 | |
| Valdė | 610 m. - † 641 m. |
| Pirmtakas | Imperatorius Fokas |
| Įpėdinis | Imperatorius Konstantinas III Imperatorius Heraklonas |
|
| |
| Vikiteka | HeraklėjasVikiteka |
Heraklėjas (gr. Ηράκλειος: Hērakleios, lot. Flavius Heraclius Augustus, apie 575 m. Kapadokija – 641 m. vasario 11 d. Konstantinopolis) – 610-641 m. Bizantijos imperatorius.
Biografija
Heraklėjų dinastijos pradininkas. Armėnų kilmės. Gimė Afrikos provincijos valdytojo šeimoje. Pirmoji žmona Fabija Eudokija, su ja gimė vaikai Eudiksija Epifanija ir Heraklijus Konstantinas.
Antroji žmona Martina, su ja gimė 10 vaikų, tačiau kai kurių jų vardai yra ginčytini: Fabijus, Teodosijus, Konstantinas, Konstantinas Heraklijus, Dovydas Tiberijus, Martinosas, Augustina, Anastasija, Febronija.
Konstantinopolio miestiečių paprašytas apginti juos nuo negabaus imperatoriaus Foko valdžios su kariuomene užėmė Konstantinopolį ir buvo karūnuotas imperatoriumi.
Įgyvendino administracinę ir karinę reformas, kurios sustiprino Bizantiją. Valstybę suskirstė į karinius-administracinius vienetus – temus. Ilgai kariavo su avarais ir slavais. 622-627 m. sumušė persus, bet 636 m. pralaimėjo arabams. Bizantija prarado Mesopotamiją, Siriją, Palestiną, dalį Egipto.[1]
Šaltiniai
- ↑ Heraklėjas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 487 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
Literatūra
- Andreas N. Stratos: Byzantium in the Seventh Century. Bd. 1, Amsterdam 1968.
- Wolfram Brandes: Herakleios und das Ende der Antike im Osten. Triumphe und Niederlagen. In: Mischa Meier (Hrsg.), Sie schufen Europa. München 2007, S. 248–258.
- John Haldon: Byzantium in the Seventh Century. The Transformation of a Culture. 2. Aufl. Cambridge 1997 (wichtiges Überblickswerk).
- James Howard-Johnston: Heraclius’ Persian Campaigns and the Revival of the East Roman Empire 622–630. In: War in History 6 (1999), S. 1–44.
- Treadgold, Warren. A History of Byzantine State and Society. Stanford: University of Stanford Press, 1997, p. 287 ISBN 0-8047-2630-2
- R. H. Charles. The Chronicle of John, Bishop of Nikiu: Translated from Zotenberg’s Ethiopic Text, 1916. Reprinted 2007. Evolution Publishing, ISBN 978-1-889758-87-9.
- Walter E. Kaegi. Heraclius Emperor of Byzantium, Cambridge University Press, 2003.
- C. Mango & R. Scott. The Chronicle of Theophanes Confessor, Oxford University Press, 1997.
- C. Mango. Nikephoros Patriarch of Constantinople. Short History, Dumbarton Oacks Texts 10, 1990.
Nuorodos
| ||||||