Hlebavičiai
| Hlebavičiai | |
|---|---|
 | |
| Kilmė | etninė Lietuva. |
| Pradininkas | Hlebas Vėževičius. |
| Titulas | bajorai |
| Laikotarpis | XV a. – XVII a. |
| Šalys | LDK |
Hlebavičiai (lenk. Hlebowiczowie) – XV a. – XVII a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) didikų giminė.
Giminė[taisyti]
Katalikai, kilę iš etninės Lietuvos. Pirmasis iš XV a. antrosios pusės žinomas giminės atstovas Hlebas Vėževičius. Per herbus (Lelija (herbas)Leliva) giminiavosi su tuo metu įtakingais didikais Manvydais. Dėl to ir dėl glaudžių ryšių su valdančiąja Jogailaičių dinastija iškilo jo sūnūs Jurgis, Stanislovas ir Petras Hlebavičius.
Hlebavičiai nuolat būdavo skiriami LDK rusiškų žemių (Smolenskas, Polockas, Vitebskas) vietininkais arba vaivadomis, neretai – centrinės valdžios pareigūnais (buvo Vilniaus ir Trakų vaivados, LDK maršalkos, iždininkai). Pasižymėjo XV a. pab.- XVI a. pirmosios pusės karuose su Maskvos didžiąja kunigaikštyste, dalyvavo pasiuntinybėse.
Žymiausi giminės atstovai[taisyti]
- Hlebas Vėževičius – giminės pradininkas
- Jurgis Hlebavičius (?-po 1520) – 1492-1499 m. Smolensko vietininkas, 1508-1514 m. Smolensko vaivada , išgarsėjo gindamas Smolenską. Jurgis Hlebavičius savo giminės herbą suteikė Brastos muitininkui Mykolui Jozefavičiui, taip padėjo šiai žydų giminei įsitvirtinti LDK valdančiajame elite.
- Mikalojus Jurgaitis Hlebavičius (?-1514) – išgarsėjo gindamas Smolenską
- Jonas Jurgaitis Hlebavičius (?-1549) – Hlebavičių įtaką ypač sustiprino Jurgio sūnaus veikla. Kaip ištikimas Bonos Sforcos šalininkas, jai konfliktuojant su Lietuvos ponais parėmęs Žygimanto Augusto kandidatūrą į didžiojo kunigaikščio sostą, jis 1542 m. tapo Vilniaus vaivada, 1546 m. – LDK kancleriu. Buvo vienas turtingiausių Lietuvos didikų: pagal 1528 m. LDK kariuomenės surašymą duodavo 148 raitelius, o tai atitiko 184 valstiečių tarnyboms iš savo ir dar 88 iš žmonos valdų. Valdovo pavyzdžiu kūrė savo dvarą – jo pareigūnai vadinti maršalkomis, pakamariais ir kt.
- Jonas Hlebavičius (?-1590) – Ryšius su LDK valdovo gimine išsaugojo ir jo sūnus Jaunystėje lavinosi Šv. Romos (Vokietijos) imperatoriaus dvare, kurį laiką buvo Žygimanto Augusto dvariškis, 1580-1586 m. – LDK didysis iždininkas, 1586-1590 – Trakų vaivada. Perėjęs į evangelikų reformatų tikėjimą globojo kalvinų spaustuvę Vilniuje, rėmė Andrių Volaną ir Joną Lasickį.
- Stanislovas Hlebavičius (?-1513) – 1495-1501 m. Vitebsko vietininkas, 1501-1513 m. Polocko vaivada 1492-1511 m. buvo vienas svarbiausių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės derybininkų su Maskva.
- Petras Hlebavičius –
- Jurgis Hlebavičius (?-po 1520) – 1492-1499 m. Smolensko vietininkas, 1508-1514 m. Smolensko vaivada , išgarsėjo gindamas Smolenską. Jurgis Hlebavičius savo giminės herbą suteikė Brastos muitininkui Mykolui Jozefavičiui, taip padėjo šiai žydų giminei įsitvirtinti LDK valdančiajame elite.
Paskutinis žymus LDK veikėjas iš Hlebavičių giminės – Smolensko vaivada Jurgis Karolis Hlebavičius (?-1669) – XVII a. vidurio karų su Rusija ir Švedija dalyvis. 1655 m. atsisakė pripažinti Švedijos karaliaus Karolio X Gustavo valdžią, nors buvo vedęs Kėdainių sutarties su švedais iniciatoriaus Jonušo Radvilos seserį Kotryną. Aktyviai dalyvavo rengiant 1667 m. Andrusovo paliaubų sutartį su Maskva. 1668-1669 m. – Vilniaus vaivada.[1]
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ Rimvydas Petrauskas. Hlebavičiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 512 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||