Ižiniškių piliakalnis
Ižiniškių piliakalnis | ||
Kiti pavadinimai |
Ižiniškių piliakalnio su gyvenviete piliakalnis, | |
Lokalizacija | ||
Respublika: | Lietuva | |
Apskritis: | Vėliava Kauno apskritis | |
Savivaldybė: | Raseinių rajono savivaldybė | |
Seniūnija: | Nemakščių seniūnija | |
Gyvenvietė: | Ižiniškiai | |
Piliakalnio ypatumai | ||
Aukštis, m | 7–9 | |
Aikštelės apimtis, m | 30×15 | |
Priešpilis | gyvenvietė | |
Naudojimo laikotarpis | I tūkstm. – II tūkstm. pradžia | |
Žvalgymo metai | 1961 m. | |
Registrinės savybės | ||
Statusas | Paminklas | |
Tipas | Piliakalnis, Gyvenvietė | |
Unikalusis objekto kodas | 5581 | |
Objekto kodas iki 2005-04-19 |
A374K1P | |
Objekto kodas iki 1990-12-28 |
AR895 | |
Piliakalniai.lt informacija | ||
Aprašymo nuoroda | Tinklalapis | |
Žemėlapio nuoroda | Žemėlapis | |
Žiūrėti didesniame žemėlapyje |
Ižiniškių piliakalnis (arba Papilės kalnas, Guras) stūkso Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Ižiniškių kaimo, Šešuvies kairiajame krante. Pasiekiamas iš autostrados A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, pervažiavus Šešuvį ir pasukus į dešinę keliuku, pavažiavus 1,4 km iki pirmos tolimesnės sodybos dešinėje, šiaurės vakaruose, piliakalnis yra už sodybos.
Piliakalnis
Piliakalnis, dar vadinamas Papilės kalnu, Guru, o jo pylimas Guruku, yra stačiašlaitė kalva, kurią iš pietryčių, pietų ir pietvakarių juosia Šešuvis ir jo daubos. Dalis kalno nuplauta upės. Šlaitai 7–9 m aukščio. Kalvos viršuje, šiauriniame krašte, buvęs pylimas nulygintas 1956 m. suformuojant 16×9 m dydžio aikštelę šokiams. Lyginant pylimą jame buvo rasta molio tinko, žmonių kaulų. Išliko trikampė apie 100 m² ploto, iki 3 m ilgio, 14 m pločio aikštelės dalis.
Senovės gyvenvietė
Papilės kalno papėdėje iškastas 17 m pločio, 4 m gylio griovys, už jo lanku buvo supiltas apie 85 m ilgio ir 3–5 m aukščio pylimas. Už jo yra 5 ha ploto senovės gyvenvietės liekanų. Gyvenvietė datuojama I tūkstantmečiu.
Tyrimai
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1961 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Rasta lipdytos lygiu ir grublėtu paviršiumi keramikos, apdegusio molio gabaliukų, gyvulių kaulų, šlako, akmenų. Pylime rastas geležinis plačiaašmenis kirvis. Piliakalnis naudotas I tūkstantmetyje ir II tūkstantmečio pradžioje.[1] Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.
Istorija
Archeologas Gintautas Zabiela spėja, kad Papilės kalne XIV a. stovėjusi Pilėnų pilis.
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
Gudelių piliakalnis 14 km Plusčių piliakalnis 20 km |
Papilių piliakalnis 20 km Pužų piliakalnis 4,6 km |
Molavėnų piliakalnis 5 km Papušinio piliakalnis 29 km |
|||||||||
Ivangėnų piliakalniai 19 km |
|
Galkaičių piliakalnis 9 km Kalnųjų piliakalnis 18 km | |||||||||
Batakių piliakalnis 21 km | Jurbarko piliakalnis 34 km | Kartupėnų piliakalnis 34 km |
Šaltiniai
- ↑ Adolfas Tautavičius. Ižiniškių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 455 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
|