Ignas Gailiūnas
| Ignas Gailiūnas | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1906 m. rugsėjo 2 d. Skribakių k. (Joniškio raj.) |
| Mirė | † 1978 m. Panevėžyje |
|
| |
| Veikla | Pedagogas pradinių klasių mokytojas, vadovas
|
Ignas Gailiūnas ( 1906 m. rugsėjo 2 d., Skribakių k., Joniškio raj. – 1978 m. Panevėžyje. Palaidotas Papilių, Anykščių raj. kapinėse) – Pedagogas pradinių klasių mokytojas, vadovas.
Biografija
Tėvai: Jonas Gailiūnas (? – iki 1934) ir Julijona Gibaitė-Gailiūnienė (1864–1947) – žemdirbiai ūkininkai.
Baigė Šiaulių suaugusiųjų gimnaziją. Pradėjo studijas Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakulteto Ekonomijos skyriuje.
1929 m. lapkričio 6 d. I. Gailiūnas buvo mobilizuotas į karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje, baigė karo mokyklą 5-ojoje aspirantų laidoje, gavo leitenanto karinį laipsnį. 1930 m. lapkričio 30 d. jis baigė karinę tarnybą ir buvo paleistas į pėstininkų karininkų atsargą, nuo 1931 m. buvo atsargos jaunesnysis leitenantas, nuo 1935 m. – atsargos leitenantas.
1931–1934 m. I. Gailiūnas gyveno Raudėnuose (Šiaulių raj.) ir dirbo Raudėnų valsčiaus savivaldybėje raštininku (sekretoriumi).
Nuo 1931 m. jis buvo šaulys, nuo 1932 m. – Lietuvos šaulių sąjungos Raudėnų šaulių būrio vadas.
1934 m. rudenį jis įstojo studijuoti į Klaipėdos prekybos institutą, bet netrukus perėjo į Klaipėdos pedagoginį institutą ir 1934–1937 m. įgijo pradinių klasių mokytojo specialybę.
Suradęs Lietuvoje mokyklą, kur galėtų dirbti kartu su žmona, ir paskirtas 1938 m. rugsėjo 1 d., 1938–1971 m. I. Gailiūnas dirbo Antalinos, Anykščių raj. pradinės mokyklos vedėju, ilgiausiai tokias pareigas šioje mokykloje ėjęs mokytojas. Dalydamasis pamokas su žmona mokytoja K. Gailiūniene, jis visiems šios mokyklos mokiniams dėstė muziką.
Jo rūpesčiu buvo įrengta, sutvarkyta ir apželdinta mokyklos teritorija, suformuoti sporto aiikštynai, geografijos aikštelė. Pavasariais jis organizuodavo paukščių sutiktuves ir inkilų kėlimo šventes. Tvarką mėgusio vadovo iniciatyva buvo įvesta tvarka mokiniams mokykloje vaikščioti su šlepetėmis, buvo rūpestingai saugomas mokyklos inventorius, susiformavo labai draugiški mokyklos santykiai su mokinių tėvais.
1951 m. nuo sausio iki vasaros I. Gailiūnas buvo Antalinos beraščių-mažaraščių kursų vedėjas, kol tokie kursai buvo organizuojami.
Antalinoje ir gretimuose kaimuose I. Gailiūnas inicijavo meno saviveiklą: pats grodamas smuiku ir pianinu, subūrė orkestrą ir kaimo kapelą, koncertuodavo šventėse, dalyvaudavo meno saviveiklos apžiūrose.
Išėjęs į pensiją, persikėlė į Panevėžį, kur ir praleido senatvę. 1971–1974 m. jis dar dirbo Panevėžio pagalbinėje mokykloje-internate (dabar – Panevėžio "Šviesos" specialiojo ugdymo centras) auklėtoju.
I. Gailiūnas buvo apdovanotas medaliu "Už šaunų darbą 1941–1945 metų Didžiajame Tėvynės kare" (1945 m.), apsaugojusiu jį nuo represijų. Jam buvo suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusio mokytojo garbės vardas (1960 m.).
Amžininkų prisiminimuose išliko kaip elegantiškos laikysenos, visuomet itin tvarkingas pedagogas, jaunystėje laisvalaikiu domėjęsis technika.
Susituokė 1932 m. gruodžio 31 d. Raudėnų bažnyčioje, žmona Kazė Vinckaitė-Gailiūnienė (1907–1972) – pedagogė pradinių klasių mokytoja. Liko našlys.
Mirė 1978 m. Panevėžyje. Palaidotas Papilių, Anykščių raj. kapinėse.
I. Gailiūno gyvenimas ir veikla pristatoma rinkinyje "Viešintų kraštas : kaimai ir žmonės" (sudarytojas Tautvilis Uža, 2017 m.).
Šaltiniai
| Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius |