Ignotas Gelgaudas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Ignotas Gelgaudas
Gelgaudai
Herbas "Dzialoša"
Herbas "Dzialoša"

Gimė apie
Mirė 1807 m. birželio 13 d.

Tėvas Antanas Anupras Gelgaudas

Žymūs apdovanojimai
Baltojo erelio ordinas

Ignotas Gelgaudas (lenk. Ignacy Giełgud; ? – 1807 m. birželio 13 d.) – LDK karinis veikėjas. Lietuvos didysis sargybinis 17891793 metais, Varšuvos kunigaikštystės armijos divizijos generolas. Vienas iš 1794 metų sukilimo vadų.

Biografija

Lietuvos bajorų Gelgaudų giminės atstovas, herbo „Dzialoša“ savininkas. Žemaitijos seniūno Antano Gelgaudo (1720–1797) vyresnysis sūnus nuo antros santuokos su Karolina Teodora Oskierka.

Ignotas Gelgaudas buvo pasiuntiniu nuo Žemaitijos seniūnijos į Ketverių metų seimą 1788 metais. Reformų šalininkas.

1794 metais Ignotas Gelgaudas buvo sąmokslo ir pasiruošimo Kosciuškos sukilimui Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje dalyvis. 1794 metų balandžio 24 d. jis buvo išrinktas į Lietuvos tautinę aukščiausiąją tarybą. Generolo-leitenanto laipsnyje daklyvavo kariniuose veiksmuose sukilimo metu, nežiūrint narystės Taryboje.

Po Trečio ATR padalijimo Ignotas Gelgaudas iškvietė į duelį buvusį Rusijos imperatorės Jekaterinos II favoritą, grafą Platoną Zubovą, kuris tada buvo Varšuvoje.

Karinės kampanijos metu 1806 metais prancūzų maršalas Joachimas Miuratas įpareigojo jam Varšuvos departamente karių organizaciją. 1807 metų kovo 13 d. jis pradėjo vadovauti divizijai po Jono Henriko Dombrovskio sužeidimo, ir vadovavo Gdansko apgultyje. Mirė nuo karo sunkumų ir žaizdų.

Ignotas Gelgaudas buvo apdovanotas Baltojo erelio ordinu (1792), Švento Stanislovo ordinu (1792) ir Garbingo legiono kryžiumi (1807).

Literatūra

  • H. P Kosk, Generalicja polska, t. 1 wyd.: Oficyna Wydawnicza «Ajaks», Pruszków 1998

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+2632-0=2632 wiki spaudos ženklai).