Iljiničiai
| Iljiničiai | |
|---|---|
 | |
| Pradininkas | Jonas Iljiničius 1487—1489 m. |
| Titulas | Grafai |
| Laikotarpis | XV amžiaus vidurys |
| Šalys | LDK |
Iljiničiai (lenk. Iliniczowie, Hliniczowie, Gliniczowie) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos rusėnų kilmės lietuvių didikų giminė.[1] Giminės herbas Samtis.
Giminės istorija
Kilusi ir Naugarduko apylinkių. Svarbiausios valdos buvo Myrius, Brastos Biala, Černavčicai, Želva. Katalikai, nors pavardės kilmė slaviška. Pirmasis žinomas giminės atstovas buvo Ivanas arba Jonas Iljiničius, Vitebsko, vėliau Smolensko vietininkas. XV-XVI a. Iljiničiai buvo Lydos, Kauno, Lietuvos Brastos vietininkai. Savo įtaką sustiprino vedybomis su Kęsgailomis, Daumantais, Radvilomis.
Vieni turtingiausių LDK Ponų tarybos narių. Pagal 1528 m. LDK kariuomenės surašymą karo atveju rengdavo 160 raitelių, t. y. turėjo ne mažiau, kaip 2560 valstiečių dūmų. Paskutinis garsesnis giminės atstovas Sofijos Radvilaitės sūnus Jurgis Ščesnavičius Iljiničius, miręs bevaikis. XVII a. tarp Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų vėl minimi Iljiničiai, tačiau jų giminystės ryšys nenustatytas.
1547 m. Mikalojus Radvila Juodasis Iljiničiams iš Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio V gavo grafų titulą.
Žymiausi Iljiničiai
- Jonas Iljiničius, (Iwan Ilinicz):
- Jurgis Ivanovičius Iljiničius, (Jerzy Iwanowicz Ilinicz), Lietuvos dvaro maršalka, Myriaus pilies statytojas;
- Jurgis Ščesnavičius Iljiničius (lenk. Jerzy Ilinicz, brus. Юры Ільініч) pirmasis Bresto vaivada, kurį išaugino Mikalojus Radvila Juodasis, o jo turtus paveldėjo Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis.
- Jurgis Ivanovičius Iljiničius, (Jerzy Iwanowicz Ilinicz), Lietuvos dvaro maršalka, Myriaus pilies statytojas;
Šaltiniai
- ↑ Rimvydas Petrauskas. Iljiničiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 777 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
Nuorodos
Trimitų herbo Radvilos lenkų kalba
| ||||||||||||||
| ||||||