Imbarės kapinynas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Imbarės kapinynas
Imbare kapinynas 20090629.JPG
Kapinyno vaizdas iš šiaurės rytų pusės.
Lokalizacija
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija: Imbarės seniūnija
Gyvenvietė: Imbarė
Kapinių ypatumai
Plotas, ha 5.8
Naudojimas X–XIII a.
Žvalgymo metai 1885 m., 1886 m., 1898 m., 1984 m., 1985 m., 1987 m., 1992 m.
Objekto kodas 12255

Žiūrėti didesniame žemėlapyje


Imbarės kapinynas (registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas - 12255, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. IP2402/A) – kapinynas šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Imbarėje (Imbarės seniūnija), 0,14 km į vakarus nuo kelio NasrėnaiGedgaudžiai, Salanto kairiajame krante.

Kapinynas

Įrengtas pakilioje aukštumoje ir žemesniame jos vakariniame pakraštyje. Teritorija dirvonuoja. Anotacinio ženklo ir riboženklių nėra.

Teritorijos plotas – 5,8 ha.

Į šiaurę ir šiaurės vakarus prasideda Imbarės piliakalnio papėdės gyvenvietė.

Istorija

Kapinynas datuojamas XXIII a. Vėliau jo teritorijos rytiniame pakraštyje veikė ankstyvos Imbarės kapinės, kuriose XVXVIII a. laidoti kaimo ir dvaro gyventojai.

Kapinyne 1885-1886 m. rasti ginklai. Dail. Tadas Daugirdas, 1889 m.
Kapinyne 1885-1886 m. rasti papuošalai. Dail. Tadas Daugirdas, 1889 m.

XIX a. dirbant žemę buvo randama senienų, apie kurias 1884 m. pranešta Lietuvos praeities tyrinėtojui Tadui Daugirdui. 1898 m. kapinynas pažymėtas Fiodoro Pokrovskio išleistame Kauno gubernijos archeologijos žemėlapyje,[1] o 1928 m. Petro Tarasenkos parengtame leidinyje apie Lietuvos archeologą.[2]

Kapinynas smarkiai apnaikintas XIX a. pabaigoje jį tyrinėjant, vėliau – intensyviai ariant, o XX a. 8 dešimtmetyje – melioruojant laukus. Melioracijos metu suartos ir pakraštyje buvusios kapinės.

1972 m. registruotas vietinės reikšmės archeologijos paminklų sąraše (AV497),[3] tačiau nepavykus jo lokalizuoti, 1977 m. iš kultūros paminklų sąrašo išbrauktas.[4] 1993 m. įrašytas į naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą, o 2005 m. jam suteiktas registrinio kultūros paveldo objekto statusas.[5]

Tyrimai

Tyrinėjo: 18851886 m. – Tadas Daugirdas,[6] 1898 m. – Juozapas Žiogas.[7]

Žvalgė: 19841985 m. – Vytautas Daugudis (Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas), 1987 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (vadovas Bronius Dakanis),[8] 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (vadovas Vilnius Morkūnas).[9]

1885–1886 m. rasti 2 nedegintų ir 3 sudegintų mirusiųjų kapai su XXI a. įkapėmis. 1898 m. ištirti 33 X–XIII a. sudegintų mirusiųjų kapai.[10]

Daugumoje kapų rasta įkapių: papuošalų (žalvarinių apyrankių, pasaginių segių, gintaro ir žalvario karolių), buities reikmenų (diržų apkalų, skirstiklių), ginklų ir darbo įrankių (geležinių kirvių, ietigalių, peilių).

J. Žiogo kolekcija pateko į Šiaulių „Aušros” muziejų, kitų radinių saugojimo vieta nenustatyta.

Kapinynas priskiriamas kuršiams.

Šaltiniai

  1. Фёдор Покровскій. Археологическая карта Ковенской губерніи. - Вильна, 1899. - С. 82–83
  2. Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. - Kaunas, 1928. - P. 140
  3. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1973. - P. 248
  4. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas (tęsinys). - Vilnius, 1977
  5. Kultūros vertybių registras: Senkapiai, Kretingos r. sav., Imbarė k. (Imbarės sen.)
  6. Tadeusz Dowgird. Pamiątki z czasów przedhistorycznych na Żmujdzi: Opiś cmentarzyska i piłkalnia w Imbarach oraz robot dokonanych w roku 1885 i 1886 // Pamiątnik fizyograficzny. - Warszawa, 1889. - Str. 3–11
  7. Жогасъ И. Археологическіе заметки по Тельшевскому уѣзду // Памятная книжка Ковенской губерніи на 1901 годъ. - Ковна, 1900. - С. 46–47
  8. Jonas Balčiūnas, Bronius Dakanis, Algirdas Merkevičius, Gintautas Zabiela. 1987 m. žvalgyti paminklai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. - Vilnius, 1988. - P. 173
  9. Vilnius Morkūnas. 1992 m. Kretingos rajono žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. - Vilnius, 1995 m. // Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. - F. 28, ap. 1, b. 14
  10. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. - Vilnius, 1977. - T. 3, Nr. 203, 204

Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 105% (+6682-299=6383 wiki spaudos ženklai).