Imperatorius Konradas II
| Imperatorius Konradas II | |||||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||||||||||||||||
| Salijų dinastija | |||||||||||||||||||||
|
| |||||||||||||||||||||
| Gimė | apie 990 m. | ||||||||||||||||||||
| Mirė | 1039 m. birželio 4 d. Utrechtas | ||||||||||||||||||||
| Palaidotas | Špejerio katedra | ||||||||||||||||||||
|
| |||||||||||||||||||||
| Tėvas | Henrikas Špejeris | ||||||||||||||||||||
| Motina | Adelheida iš Meco | ||||||||||||||||||||
| Sutuoktinis(-ė) | Gizela Švabė | ||||||||||||||||||||
| Vaikai | |||||||||||||||||||||
 | |||||||||||||||||||||
| Valdė | 1027-1039 m. | ||||||||||||||||||||
| Pirmtakas | Henrikas II | ||||||||||||||||||||
| Įpėdinis | Henrikas III | ||||||||||||||||||||
 | |||||||||||||||||||||
| Valdė | 1024-1039 m. | ||||||||||||||||||||
| Pirmtakas | Henrikas II | ||||||||||||||||||||
| Įpėdinis | Henrikas III | ||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||
|
| |||||||||||||||||||||
| Vikiteka | Imperatorius Konradas IIVikiteka | ||||||||||||||||||||
| Parašas | |||||||||||||||||||||
.jpg){kind=small}
| |||||||||||||||||||||
Konradas II (vok. Konrad II, apie 990 m. – 1039 m. birželio 4 d. Utrechtas) – 1027-1039 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, 1024-1039 m. Vokietijos karalius, 1026-1039 m. Italijos karalius, 1032-1039 m. Burgundijos karalius.
Biografija
Salijų dinastijos pradininkas. Tėvas Henrikas Špejeris (m. 995 m.), motina Adelheida iš Meco. Imperatoriaus Otono I dukters Liutgardos provaikaitis. 1017 m. vedė hercogo Hermano II dukterį Gizelą Švabę. Sūnus Henrikas III, nuo 1046 m. Šventosios Romos imperatorius Henrikas III.
Valdymas
Išrinktas kaip Karolingų palikuonis. Valdžią stiprino remdamasis žemutiniu bajorų sluoksniu – ministerialais. Išmirusių kunigaikščių šeimų turtus perduodavo sūnui Henrikui, taip stiprindamas jo įtaką. Du kartus, 1026-1027 m. ir 1036-1038 m. malšino sukilimus Italijoje. Sudaręs sąjungą su Kijevo Rusia 1028 m. Lenkijoje sėkmingai kariavo su Boleslovo II Narsiojo sūnumi Meška II Lambertu, privertė jį atsisakyti karaliaus titulo ir tapti Šventosios Romos imperijos vasalu. Tais pačiais metais privertė imperijos kunigaikščių susirinkimą paskelbti Vokietijos karaliumi Henriką, kuris ilgainiui tapo svarbiausiu jo patarėju, po jo mirties paveldėjo valdžią.[1]
Šaltiniai
- ↑ Imperatorius Konradas II. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 501 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
Literatūra
- Harry Breßlau: Jahrbücher des Deutschen Reichs unter Konrad II. Erster Band, 1024–1031, 1879, ND 1967, Zweiter Band,1032-1039, 1884, ND 1967
- Franz-Reiner Erkens: Konrad II. (um 990–1039); Herrschaft und Reich des ersten Salierkaisers. Pustet, Regensburg 1998. ISBN 3-7917-1604-2
- Werner Trillmich, hrsg. aus dem Nachlass des Verfassers von Otto Bardong: Kaiser Konrad II. und seine Zeit, Europa-Union-Verlag, Bonn 1991.
- Herwig Wolfram: Konrad II. 990–1039; Kaiser dreier Reiche. Beck, München, 2000. ISBN 3-406-46054-2
- Herwig Wolfram: Konrad II., in: Bernd Schneidmüller/Stefan Weinfurter (Hrsg.): Die deutschen Herrscher des Mittelalters, Historische Porträts von Heinrich I. bis Maximilian I., Verlag C. H. Beck, München 2003, S. 119–135 und 571f. (Bibliografie). ISBN 3-406-50958-4
- Egon Boshof: Die Salier, 4. Aufl., Verlag W. Kohlhammer, Stuttgart u. a. 2000, S. 32-91. ISBN 3-17-016475-9
- Hagen Keller: Zwischen regionaler Begrenzung und universalem Horizont. Deutschland im Imperium der Salier und Staufer 1024–1250 (Propyläen Geschichte Deutschlands 2), Berlin 1986, besonders S. 89ff.
- Hans K. Schulze: Hegemoniales Kaisertum. Ottonen und Salier (Siedler Deutsche Geschichte), Taschenbuchausgabe, Berlin 1998, S. 328ff. ISBN 3-442-90565-6
- Georg Weber: Geschichte des Mittelalters, neu überarbeitet von Alfred Baldamus, Ernst Lehmann, Richard Friedrich. ISBN 3-932412-47-8
Nuorodos
.svg)
| ||||||