Imsrė
Imsrė | |
---|---|
| |
Ilgis | 23,4 km |
Nuolydis | 182 cm/km |
Baseino plotas | 49,4 km² |
Vidutinis debitas | 0,31 m³/s |
Ištakos | Naukaimis II. |
Žiotys | Mituva |
Šalys | Lietuva |
Imsrė – upė Lietuvoje, Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje; Mituvos kairysis intakas. Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 10012215.
Geografija
Prasideda Naukaimio II kaimo pietvakariniame pakraštyje, 6,5 km į šiaurės rytus nuo Skirsnemunės[1]. Ištakų altitudė 53,9 m. Teka aukštupyje į šiaurės vakarus, toliau - į pietvakarius lygiagrečiai su Nemunu per 3–5 km į šiaurę nuo jo. Srūva daugiausia dirbamais laukais, nuo vidurupio - medžiais apaugusiu slėniu. Įteka į Mituvą 0,5 km nuo jos žiočių, ties Jurbarku. Įtekėjimo altitudė 11,3 m.
Slėnis 150–200 m pločio, išryškėja nuo Imsrės ir Gudintakio santakos. Vaga nuo ištakos iki Juodupio žiočių (vidurupyje) reguliuota, plotis 5 m, gylis 1,0-1,5 m. Srovės greitis 0,1 m/s. Vidutinis debitas žiotyse 0,31 m³/s. Sausringomis vasaromis aukštupyje vaga išdžiūsta.[2]
Intakai
Kairysis:
Dešinieji:
Gyvenvietės prie upės: Naukaimis II, Pilis II, Sliekiškiai, Jakaičiai, Skirsnemuniškiai I, Skirsnemuniškiai III, Antkalniškiai (Skirsnemunė), Antkalniškiai (Jurbarkai), Geišiai, Kuturiai, Klišiai, Jurbarkas.
Etimologija
Upėvardžio šaknis yra sr-, susijusi su „sroventi, srūti, sraunus“, o im- tai priešdėlis (*In-srė).[3] Taigi, Imsrė – „įsrūvanti upė“.
Įžymybės
Imsrės kairiajame krante yra Bišpilio piliakalnis. Imsrės ir Mituvos santakoje stovi Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčia.
Šaltiniai
- ↑ maps.lt duomenys
- ↑ Algirdas Rainys. Imsrė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 21 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.
- Henrikas Adolfas Kebeikis. Žvilgsnis į Lietuvos tiltus. TILTAI PER MITUVĄ IR KITAS JURBARKO RAJONO UPES, Kopa, Kaunas, 2004 m., 488 psl. (323-330 psl.)
|