Ina Mykolaitytė-Ožiūnienė

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Ina Ožiūnienė
    Mergautinė pavardė Mykolaitytė
    Ina Mykolaitytė - Ožiūnienė.png

    Gimė 1963 m. vasario 15 d.
    Linkuva

    Veikla

    Ina Mykolaitytė-Ožiūnienė (g. 1963 m. vasario 15 d. Linkuvoje) – Linkuvos gimnazijos mokytoja.

    Gyvenimo kelias

    Gimė 1963 m. vasario 15 d. Linkuvoje, mokytojų šeimoje. Buvo antrasis vaikas: sesuo Audra vyresnė vieneriais metais. Mama mokytoja (Janina Mykolaitienė) mokė vaikus lietuvių kalbos, tėtis (Steponas Albinas Mykolaitis) – matematikos. Išsikėlė (apie 1964 m.) gyventi į rajono centrą – Pakruojį. Čia pradėjo lankyti vaikų lopšelį, vėliau darželį. Mama dirbo švietimo skyriuje, tėtis – vykdomajame komitete.

    1968 m. išsikėlė gyventi į Rozalimą, gyveno pirmojoje Rozalimo mokykloje, dabar virtusiu gyvenamu namu. Visi namo kaimynai (3) buvo mokytojai. Vienerius pirmuosius metus Rozalime lankė vaikų darželį, o sesuo jau ėmė lankyti pirmą klasę. Pro darželio langus matydavo į mokyklą einančius vaikus, tėvus, kitus mokytojus. Labai norėjo mokytis ir Ina. Būdama šešerių metų į mokyklą išėjo. Mokytis nuo 6 metų tais laikais dar nebuvo leidžiama. Klasėje, įskaitant ir Iną, buvo trys mokytojų vaikai. Aišku, visur ir visada turėjo laikytis mokytojų vaikų etiketo – sėdėti gražiai, ruošti namų darbus, nebėgti iš pamokų. Tėvų mokytojų teko „paragauti“ visiems: Inos tėvai mokė lietuvių kalbos ir matematikos, klasiokų – istorijos, etikos, kūno kultūros (tuometinio fizinio lavinimo). Kažkodėl tuos mokytojus labiausiai ir atsimena. Gal todėl, kad jie vėl tapo mūsų kaimynais, kai Rozalime buvo pastatytas mokytojų namas ir persikėlė ten gyventi. Klasiokai mokytojo darbo nesirinko.

    Apie pradinių klasių mokytojų specialybę Ina pradėjo galvoti devintoje klasėje. Norėjo visko – ir piešti, ir skaityti, ir rašyti, ir skaičiuoti. Mokyti. Kitokio darbo neįsivaizdavo. 1984 m., sėkmingai išlaikiusi baigiamuosius egzaminus, įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą, pedagogikos fakultetą. Pagal mokymosi vidurkį užteko laikyti du stojamuosius egzaminus – lietuvių kalbą ir matematiką. Lietuvių kalba jai visą gyvenimą liko pirmoje vietoje: būdavo atleidžiama nuo diktanto rašymo, kursinį darbą rinkosi iš lietuvių kalbos, dalyvaudavo nacionaliniame diktanto rašyme, vėliau mokydamasi baigiamuosius darbus irgi rinkdavosi iš lietuvių kalbos, labai patiko rašymo darbai.

    Sesuo Audra, baigusi mokyklą, pasirinko lietuvių kalbos mokytojos specialybę, mokėsi Vilniuje.

    Inos Ožiūnienės dukra Vaiva įstojo į Vilniaus universiteto filologijos fakultetą, esantį Kaune. Pasirinko lietuvių kalbos filologijos ir reklamos specialybę.

    1984 m. rudenį buvo pakviesti į mokytojų dinastijų šventę Vilniuje. Be mokytojos Inos tėvų, mokytojo specialybę buvo pasirinkęs ir sesers vyras bei dvi giminaitės, pasirinkę rusų ir lietuvių kalbas. Šventėje teko susitikti su pačiu tuometiniu švietimo ministru H. Zabuliu.

    Baigusi mokslus (1984) grįžo į gimtąjį Pakruojo rajoną. Galėjo rinktis – Pakruojis, Rozalimas arba Linkuva. Pasirinko Linkuvą ir gavo antrokus. Institute gautos žinios mažai ką tepadėjo. Darbo patirtis per patį darbą. Į Lietuvą atėjo mada vaikų lopšelius-darželius versti į mokyklas.

    1997 m. perėjo dirbti į perorganizuotą mokyklą – vaikų darželį. Čia dar išleido vieną pradinių klasių laidą.

    Nuo 2002 metų, atsiradus priešmokykliniam ugdymui, mokykla darželyje buvo panaikinta, pradėjo dirbti su šiais vaikais ir dirba iki šiol. Darbas patinka – kūrybinis, vadovaujantis, mokantis. Vaikai džiaugiasi, tėveliai patenkinti. Tais pačiais metais išklausė priešmokyklinio ugdymo kursą. Mažėjant vaikų, 2004 m. mokėsi Šiaulių universiteto tęstinių studijų fakultete ir gavo socialinio darbo krypties socialinės pedagogikos ir psichologijos bakalauro diplomą. Trejetą mėnesių padirbėjus Linkuvos gimnazijoje, tvarkė mokinių nemokamą maitinimą. Keičiantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymams, 2014 m. vėl mokėsi Šiaulių universitete ir baigė ikimokyklinio ugdymo pedagogikos ir priešmokyklinio ugdymo specializacijos modulį. Rašė baigiamąjį darbą "Nepalankioje kalbinėje aplinkoje augančių priešmokyklinio amžiaus vaikų kalbos ypatumai".

    Jeigu nesikeis Lietuvos Respublikos įstatymai, niekur keltis nežada. Ina Ožiūnienė yra labai sėslus žmogus, mėgstantis savo darbą. Dar nori mokytis.

    Linkuvos Z karta. Kokia ji?

    Vaizdas:Cquote2.png

    Tėvams ar seneliams jų vaikas ar anūkas – išskirtinis, nepakartojamas, ypatingas. Mokslininkai teigia, kad ta pati socialinė ir geografinė aplinka panašumus lemia ištisoms kartoms. Kokia karta auga Linkuvoje – nykstančiame ir nedarbo kamuojamame miestelyje? Savo pastebėjimais dalijasi linkuviečių pedagogai, Linkuvos lopšelio darželio „Šaltinėlis“ auklėtojos.

    Vaikai Z, tėvai – Y

    Šiuo metu Linkuvos lopšelį darželį „Šaltinėlis“ lanko 84 vaikai – nuo pusantrų iki septynerių metų. Jie – didžioji Linkuvos seniūnijos mažamečių kartos dalis. Šie vaikai, pagal amerikiečių mokslininkų sukurtą kartų teoriją, yra naujosios Z kartos atstovai. Šiai kartai priskiriami visi, gimusieji nuo 2003 ir gimsiantieji iki 2023 metų. Mokslininkai įrodė, kad kiekviena karta (kartos keičiasi kas 20 metų), augdama tam tikru istoriniu laikotarpiu, turi išskirtinių, ankstesnėms kartoms nebūdingų savybių. To neneigia ir Linkuvos „Šaltinėlio“ pedagogai: jų akyse užaugo ir dabartinių darželinukų tėvai – Y karta.

    Rima Garšvienė sako, kad nusiraminimo meditacijų mokomi darželinukai bando jų mokyti ir savo tėvus.

    „Tėvai ir vaikai labai skirtingi. Net sunku lyginti“, – sako Rima Garšvienė, Linkuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbanti 39­eris metus. Ilgametė pedagogė pirmiausiai pastebi, kad kai kuriems dabartinių mažamečių tėveliams trūksta žinių, kaip auginti ir ugdyti savo vaikus.

    „Tėveliams vis dar atrodo, kad vaikai yra maži, todėl nieko nesupranta. Tačiau, taip nėra. Vaikas tik gimė ir ugdymas prasidėjo“,– sako R. Garšvienė, kurį laiką stažavusis Londono ikimokyklinėse įstaigose, dabar laikinai einanti „Šaltinėlio“ direktoriaus pareigas.

    Pedagogės mato skirtumus

    Su priešmokykline „Šaltinėlio“ grupe dirbanti Ina Ožiūnienė pastebi, kad jaunoji Linkuvos seniūnijos karta auga patirdama didesnę socialinę atskirtį. O dabartinių priešmokyklinukų tėvai augdami to nejautė – visi vaikai buvo beveik iš vienodai pasiturinčių šeimų.

    „Anuomet tėvai savo vaikams galėjo prenumeruoti vaikiškus žurnalus, mes juos skaitydavome darželyje, aptarinėdavome. O dabar to nėra. Ir savo mėgstamą knygutę retas vaikas namuose turi“, – apie kartų skirtumus pasakoja I. Ožiūnienė, šiam darbui atidavusi 33 metus.

    Anot pedagogės, dėl to dabartinių ikimokyklinukų yra skurdesnė kalba, jiems sunku kurti ir pasakoti trumpus kelių sakinių siužetus ar keliais sakiniais nusakyti, ką mato paveikslėlyje.

    Rūta Pakalnienė apie ryškiausią kartų skirtumo pastebėjimą:„Jiems visko reikia čia ir dabar“.

    „Štai užduotis: kuriame vardus lėlytėms. Vaikams vardas Jonas – negražus, o Onytė – negirdėtas. Jų tarpe populiariausi vardai iš televizijos filmukų: Mikimauzas, Tomas, Džeris, Ninzė“, – apie savo ugdytinių žinomiausius herojus ir jų vardus pasakoja pedagogė. Jos nuomone, taip yra todėl, kad vaikai dažniausiai laiką leidžia ne bendraudami su tėvais, o prie televizorių.

    Per 40 metų Linkuvos vaikų darželiuose (buvo du) dirbančios Rūtos Pakalnienės nuomone, dabartinė karta nuo ankstesnės labiausiai skiriasi kantrybės stoka. „Jiems visko reikia čia ir dabar, – šypsosi ilgametė pedagogė. – Daugelis vaikų nesugeba išlaikyti dėmesį, susikaupti“.

    Stengiasi padėti

    Inos Ožiūnienės teigimu, dabartiniams darželinukams tėvai neprenumeruoja vaikiškų leidinių, o jų tėvai augo su savo pamėgtu žurnalu ir knygute.

    I. Ožiūnienė mano, kad jos dabartiniams ugdytiniams per mažai laiko skiria tėvai. Gal todėl vaikai yra uždaresni, mažai kalbūs. „Net trisdešimt dviem „Šaltinėlio“ vaikams reikia logopedo pagalbos. Kai augo jų tėvai, tokios didelės bėdos dėl taisyklingo garsų tarimo nebuvo“, – palygina pedagogė. Ir priduria, kad dabartinių jos ugdytinių tėvai, irgi lankę darželį, atrodė turėję linksmesnę ir laimingesnę vaikystę.

    I. Ožiūnienės teigimu, vaikų ugdymas – ne tik švietimo įstaigos reikalas. Didelė atsakomybė už augančią naująją kartą tenka tėvams. Tačiau jie nėra tokie atsakingi už savo vaikus, kokį atsakingumą anuomet už juos jautė jų tėvai. Pedagogės įsitikinimu, dabar būsimuosius tėvus reiktų ruošti atsakingai tėvystei ir motinystei.

    Darželio pedagogės, matydamos tėvų ir vaikų bendravimo stoką, jausdamos problemas šeimose, ieško būdų, kaip savo ugdytiniams padėti. Todėl pirmiausiai stengiasi vaikams būti vyresniais draugais, patarėjais ir padėjėjais. Viena iš pedagogų pagalbos vaikams priemonių – vadinamosios nusiraminimo meditacijos. Vaikas mokomas ramiai atsisėsti, pagalvoti ir patylėti, pratintis pabūti su savimi, paguosti liūdintį.

    R. Garšvienė sako, kad vaikai, darželyje pasakoja, to mokantys ir savo tėvus, kai mato jog jiems yra sunku ar jaučiasi nelaimingi. „Gera žinoti, kad yra vaikų, kurie ieško būdų, kaip padėti savo šeimai,"– savo darbo rezultatais džiaugiasi ilgametė pedagogė, neslėpdama, jog psichologo, kaip ir logopedo, pagalba augančiai linkuviečių kartai tikrai būtų naudinga. Anot „Šaltinėlio“ vadovės, ji praverstų ir kai kurioms šeimoms, vaikus aunančioms šeimoms.


    Janina Vansauskienė „Šiaulių kraštas“ 2017 m. kovo 31 d.

    Cquote1.png


    Kaip padėti pamėgti knygutes?

    Į nacionalinę bibliotekų savaitę įsiliejo ir Linkuvos lopšelio- darželio „Šaltinėlis“ pedagogės. Balandžio 28 dieną darželio pedagogų metodinis ratelis lankėsi Pakruojo Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos Vaikų erdvėje, susitiko su bibliotekininkėmis, dalijosi gerąja patirtimi.

    Pedagoges pasitiko labai linksma Lapė (L. Ramonienė): kiekvienai padavė ranką, pagyrė, pasidžiaugė maloniomis viešniomis, kvietė jos nebijoti. Vyr. bibliotekininkė S. Kavaliauskienė aprodė mažųjų skaitytojų edukacinę erdvę, pilnas knygų lentynas, patogias patalpas susidėti žaislams, vaikus sutinkantį mažą šuniuką ( pasirodo, jis netikras!). Akį džiugina aktyviausių skaitytojų foto nuotraukos. Malonu, kad tiek daug knygos mylėtojų.

    Pasidžiaugusios šviesiomis, erdviomis patalpomis, netikėtai patekome į tamsią praeitį: ant stalų degė žvakės, raitėsi beržo tošis, baltavo žąsies plunksnos. Nuaidėjo skambutis, kviečiantis į pamokėlę. Pasinaudojusios išdėliotais įrankiais, bandėme rašyti. Ne taip jau ir lengva, kuomet dabartinis rašiklis lengvai slysta popieriaus lapu. Užduotis įveikėme, klaidų nepadarėme, nenusikaltome, tačiau paklūpėti kampe ant žirnių išbandyti panorome. Nesaldi būdavo bausmė.

    Bibliotekininkė Lina pavirto į meškiuką, kviečiantį kartu su juo pasekti pasaką apie musę, pelę, lapę, vilką. Gavusios įvairiausius instrumentus kartu zyzėme, barškinome, grojome. Vėliau apžiūrėjome ne tik grojančias Vaikų erdvės knygutes, bet susipažinome ir su DVD, limpančiomis, šviečiančiomis, burtų knygelėmis. Apžiūrėjome įvairių tautų lėlių kolekciją (surinkta daugiau kaip 200 lėlių), pirštinėtas, lazdelines lėles. O bibliotekininkė B. Šlivinskienė pristatė skaidres iš mažųjų skaitytojų renginių, susitikimų, ekskursijų. Papasakojo, kokie vykdomi darbai, kad vaikus sudominti knyga, kokios rengiamos išvykos, susitikimai su rašytojais. Biblioteka naudojasi naujausiomis technologijomis: žaidimų intelektualiu stalu, šokių konsule. Dažnai vyksta renginiai, kam pasiruošti reikia ne tik lėšų, bet ir didelio pasitikėjimo, noro dirbti su vaikais. Šitą Linkuvos darželio pedagogės iš tikrųjų pajuto. Besidžiaugdamos dirbome, mokėmės, klausėmės, svarstėme, diskutavome. Įgytą patirtį praplėsime savo darželyje, toliau mokysime vaikus mylėti knygą.

    Naudojantis palankiomis sąlygomis išvyka buvo pratęsta aplankant greit atversiančią duris Pakruojo sinagogą. Apžiūrėtos naujos patalpos, puošybos elementai, muziejiniais eksponatais pasipildysiantį balkoną. Aplankytas žydintis sakurų sodas.


    Linkuvos lopšelio-darželio „Šaltinlis“ priešmokyklinės grupės mokytoja I. Ožiūnienė

    Nuorodos. Šaltiniai

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Emilija Stanevičienė – autorius – 63% (+9064-0=9064 wiki spaudos ženklai).
    • Vitas Povilaitis – autorius – 37% (+5419-0=5419 wiki spaudos ženklai).