Indų kalbos
Indų | |
---|---|
Paplitimas: | Pietų |
Kalbų skaičius: | 209 |
Kilmė: |
indoeuropiečių |
ISO 639-2: |
inc |
Klasifikacija: | šiaurės zonos (paharų), šiaurės vakarų zonos, centrinės zonos, rytų zonos (Magados), salų indų (sinhalų-maldyvų), pietų zonos |
Indų (arba indoarijų) kalbos – daugiausia Pietų Azijoje paplitusi indoeuropiečių kalbų šeima. Kartu su iranėnų kalbomis indų kalbos sudaro indų-iranėnų kalbų pogrupį. 2005 metais atliktais tyrimais (SIL International) iš viso egzistuoja 209 indų kalbos. Jomis šiuo metu kalba apie 1 milijardą gyventojų Šiaurės ir Vidurio Indijoje, Pakistane, Bangladeše, Nepale, taip pat Šri Lankoje ir Maldyvų salose. Svarbiausiomis indų kalbomis yra hindi, artimai su ja susijusios urdu (hindi ir urdu kartu – 540 mln. kalbančiųjų), bengalų kalba (200 mln. kalbančiųjų), maratų kalba (70 mln.) bei klasikinė kalba – sanskritas. Su Pietų Indijoje paplitusiomis dravidų kalbomis indų kalbos nėra susijusios, tačiau dėl tūkstančius metų artimų kalbinių kontaktų turi tam tikrų bendrų bruožų.
Kalbų istorija
Indų kalbos turi beveik keturių tūkstančių metų istoriją. Šių kalbų istorija dalinama į tris istorines pakopas: senosios indų kalbos (vedų kalba, klasikinis sanskritas), viduriniosios indų kalbos, naujosios indų kalbos, kurioms priklauso nuo maždaug 1000 m. susiformavusios ir iki šiol naudojamos indų kalbos.
Seniausia iš indų kalbų laikomas sanskritas, kurį V a. pr. m. e. kodifikavo ir standartizavo gramatikas Panini. Taip apie 200 m. pr. m. e. susiformavo vadinamasis „klasikinis“ sanskritas. Šnekamoji kalba vystėsi toliau ir VI a. sanskritas retai bebuvo naudojamas kaip šnekamoji kalba, jį daugiausia išstūmė prakritais vadinamos kalbos variacijos.
Klasifikacija
- Senovinės kalbos
- Sanskritas (vediškasis ir klasikinis)
- Mitanių kalba
- Pali
- Centrinės zonos kalbos
- Bilų kalbos
- Domari kalba
- Gudžaratų kalbos
- Maratų kalbos
- Maratų kalba
- Konkani (Maharaštroje)
- Manadeši
- Kandesių kalbos
- Pandžabų kalba (taip pat anksčiau tarme laikyta dogri)
- Radžastanų kalbos (kartais laikomos vienos kalbos tarmėmis)
- Čigonų kalba
- Vakarų hindi kalbos (hindų kalbos variantai)
- Rytų – centrinės zonos kalbos (kartais laikomis hindi tarmėmis)
- Rytų zonos kalbos (Magadų kalbos)
- Asamų – bengalų kalbos
- Asamų kalba
- Bengalų kalba
- Bišnuprija
- Čakma
- Kamrupi
- Sylheti (dažnai laikoma bengalų k. tarme)
- Biharų kalbos (kartais laikomos vienos kalbos tarmėmis
- Orijų kalbos
- Asamų – bengalų kalbos
- Šiaurės zonos kalbos (paharų kalbos)
- Centrinės paharų kalbos
- Rytų paharų kalbos
- Garvalų kalbos
- Vakarų paharų kalbos
- Šiaurės vakarų zonos kalbos
- Dardų kalbos
- Landų kalbos
- Džakati
- Vakarų pandžabų kalba
- Sindų kalba
- Nuristanų kalbos
- Sinhalų – maldyvų kalbos
- Sinhalų kalba
- Maldyvų kalba (dhivehi)
- Veddah
Nuorodos
|