Informacijos laisvė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
 Gnome globe content.svg  Manoma, kad šis straipsnis skiria per mažai dėmesio vieniems geografiniams regionams ir per daug – kitiems.
Jei galite, subalansuotai perrašykite straipsnį, neskirdami jokiam regionui perdėto dėmesio. Taip pat galite padėti susitarti dėl sprendimo diskusijų puslapyje.
 Recentism.svg  Manoma, kad šis straipsnis skiria per mažai dėmesio istorijai ir per daug - esamai padėčiai bei naujienoms.
Jei galite, plačiau aprašykite straipsnio objekto istoriją, gali būti verta sutrumpinti esamos padėties ir naujienų aprašymą. Taip pat galite padėti susitarti dėl sprendimo diskusijų puslapyje.

Informacijos laisvė gali reikšti:

  • galimybė prieiti prie vyriausybės, kitų valstybinių ir savivaldybių įstaigų ir institucijų turimos informacijos. Nors kai kurią informaciją šios institucijos skelbia viešai, piliečiai turi teisę prašyti daugiau juos dominančios informacijos.

Informacijos laisvė Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatyme yra suprantama kaip kiekvieno asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Ši teisė apima laisvę laikytis savo nuomonės, taip pat įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.

Informacijos laisvės diena

Nuo 2003 metų Informacijos laisvės diena minima kasmet rugsėjo 28 dieną. Šią dieną informacijos laisvės gynėjai siekia atkreipti visuomenės dėmesį į asmens teisę gauti informacijos. Įvairiose valstybėse Informacijos laisvės dienos renginius paprastai inicijuoja pilietinės visuomenės organizacijos. Jos rengia viešinimo kampanijas, demonstracijas, viešas peticijas valdžiai ir pan. 2011 m. Transparency International Lietuvos skyrius (TILS) šios dienos proga prašė Viešųjų pirkimų tarnybos suteikti informacijos apie ministerijų vykdomus neskelbiamus viešuosius pirkimus. Gavus duomenis buvo paviešinta jų analizė.[1]

Informacijos laisvės teisinis reglamentavimas

Teisę į informacijos laisvę reglamentuoja tarptautiniai, regioniniai ir nacionaliniai teisės aktai.

Tarptautiniu lygmeniu teisę į informacijos laisvę reglamentuoja Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 19 straipsnis, [2] Vaiko teisių konvencijos 13 straipsnis. [3] Kiti tarptautiniai dokumentai gali reglamentuoti teisę į informaciją tam tikrose srityse, pavyzdžiui, informaciją aplinkos klausimais (Jungtinių Tautų Orhuso konvencija).

Regioniniu lygmeniu Lietuvai svarbūs Europos Sąjungos teisės aktai. Pavyzdžiui, Parlamento ir Tarybos direktyva dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio panaudojimo reguliuoja ES valstybių narių viešojo sektoriaus informacijos pakartotinį naudojimą verslui ir piliečiams. [4]

Lietuvoje teisę į informacijos laisvę reglamentuoja ir nacionaliniai teisės aktai. LR Konstitucijos preambulėje įtvirtinta, kad Konstitucija priimama lietuvių tautai siekiant „atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės“. Valstybės atvirumas siejamas su informacijos laisve, tai detalizuoja LR Konstitucijos 25 straipsnis. Konstitucijoje įtvirtintą informacijos laisvę detaliau reglamentuoja atskiri teisės aktai, pavyzdžiui, Visuomenės informavimo įstatymas [5] ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas. [6] Jie numato, per kiek laiko pareiškėjui turi būti suteikta informacija, reglamentuoja informacijos teikimo principus (išsamumas, tikslumas, teisėtumas, objektyvumas), apibrėžia teikiamos informacijos pobūdį.

Įstatymai taip pat numato išimtis, kuomet leidžiama riboti informacijos laisvę. Informacija gali būti ribojama, jei ji, pavyzdžiui, yra privataus pobūdžio, valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar banko paslaptis, jei jos suteikimas pakenktų valstybės saugumo ir gynybos interesams, skatintų pažeisti valstybės teritorijos vientisumą ar viešąją tvarką. Apie atsisakymą suteikti informacijos įstatymų nustatyta tvarka asmeniui pranešama raštu, nurodant informacijos nesuteikimo priežastis.

Informacijos prieinamumas Lietuvoje

Tarptautinė nevyriausybinė organizacija Transparency International Lietuvos skyrius (TILS) 2010–2011 m. atliko informacijos prieinamumo Lietuvoje tyrimą. [7] Jo metu vyko diskusija su akademikais, viešojo ir privataus sektoriaus atstovais, atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.

Tyrimo rezultatai rodo, kad per pastaruosius dvejus metus (2010–2011) į valstybės ar savivaldybių institucijas ir įstaigas dėl informacijos suteikimo kreipėsi mažiau nei trečdalis apklaustųjų (29proc.). Daugiau nei pusės besikreipusiųjų patirtis buvo neigiama – 45% respondentų teigė gavę juos netenkinantį ar nepilną atsakymą, 7% respondentų nurodė atsakymo negavę. Dauguma (77%) informacijos nesikreipusių respondentų teigė neturėję tokio poreikio. Likę 23% įvardijo kitas priežastis – nežinojo, į ką kreiptis, nežinojo savo teisės į informaciją, nebuvo patenkinti valstybės tarnautojų bendravimu su piliečiais, manė, kad tai yra sudėtingas procesas. 44% respondentų teigė, kad valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų neteikiamos informacijos dalis yra per didelė.

Pasak respondentų, didesnis pasitikėjimas valstybinėmis ir savivaldybių įstaigomis, didesnis visuomenės informavimas, aiškesnė ir paprastesnė kreipimosi procedūra, kultūringesnis aptarnavimas paskatintų piliečius aktyviau kreiptis informacijos. Pasak 37 proc. apklaustųjų, pats patogiausias bendravimo su institucijomis būdas – apsilankymas institucijoje. 21 proc. pirmenybę teikė internetui, 19 proc. – telefoniniams skambučiams, 17 proc. – laiškams.

Naudojimosi informacijos laisvės teise skatinimas Lietuvoje

Atsižvelgdamas į Informacijos prieinamumo tyrimo rezultatus, 2011 m. TILS ėmėsi dviejų iniciatyvų. Jos skirtos paskatinti naudotis informacijos laisve:

  • Pradžiamokslis „Kaip gauti informacijos iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų“. [8] Jame paprastai paaiškinta, kaip kreiptis į valstybės ir savivaldybės įstaigas ir institucijas, kokios informacijos galima prašyti, kiek tai gali kainuoti, kokie yra informacijos pateikimo terminai.
  • Interneto svetainė – ParasykJiems.lt. [9] Paieškos sistema leidžia greitai surasti savo atstovus (t. y. Seimo narį, merą, seniūną) ir jiems išsiųsti el. laišką. Svetainės lankytojams pateikiama ir kitos naudingos informacijos, pavyzdžiui, aprašomos institucijų kompetencijų ribos, el.laiškų rašymo etikos taisykles.

Šaltiniai


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+8149-0=8149 wiki spaudos ženklai).