Informacijos vadyba

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Informacijos vadyba – vadybos principų taikymas informacijos gavimui, organizavimui, kontrolei, skleidimui ir panaudojimui tam, kad būtų užtikrinama bet kokios organizacijos veikla. Informacija čia suprantama, kaip visų rušių informacija, turinti vertę (Chuin Wei Choo, 1995 m.).

Informacijos vadybos sampratos raida

Nuolatinis informacijos svarbos augimas visuomenės gyvenime ir ekonomikoje nulėmė informacijos amžiaus sampratos atsiradimą. Iki 1970 – ųjų daugiausiai dėmesio buvo sutelkta dokumentacijai, popierinėms dokumetų rinkmenoms, tačiau kartu su informacijos gausėjimu ir technologijų plitimu nuo 1970 – ųjų informacijos vadyba įgavo kitą atspalvį ir prie anksčiau minėtų dalykų buvo įtrauktas ir duomenų saugojimas. Procesai pritaikomi darbe tapo vis sudėtingesni, nes informacija vis labiau siejosi su technologinėmis galimybėmis, o kai nuo 1990 – ųjų informacija daugiausia ėmė sklisti tarptautiniais kompiuterių tinklais ir kitomis elektroninėmis priemonėmis, atsirado oficialus informacijos vadybininko vaidmuo. Čia atsirado poreikis itin sudėtingoms operacijoms panaudojant programinę ir kitą techninę įrangą.

Informacijos vadybą apibrėžti mėgino daugelis autorių, tačiau kiekvienas jų akcentavo skirtingus aspektus, informaciją įvardijo duomenimis, pavyzdžiui, Hoven‘ as (1995 m.). Informacijos ir duomenų sugretinimas dažnai galimas dėl nenuginčijamos duomenų reikšmės. Duomenys yra reikalingi ir teikiami kiekvienos veiklos, taip pat duomenų indėlis svarbus sprendmų priėmimo procese kiekviename organizacijos lygmenyje (Levitin ir Redman, 1998 m.). Tačiau nepaisant duomenų svarbos organizacijos veiklos procesų eigoje informacijos ir duomenų terminų atskyrimas įgauna esminę reikšmę siekiant suprasti informacijos vadybos esmę, kurioje „informacija – tai kuriuo nors prasmingu būdu sutvarkyti, išnagrinėti ir apdoroti duomenys“, su kuriais atliekami tolimesni veiksmai [1].

Kuhlen‘ as ir Finke (1998 m.) tvirtina, jog išorinė informacija apie pakitimus susijusiuose aplinkos segmentuose daug svarbesnė sėkmingai veikti organizacijai nei informacinių technologijų (IT) valdymas. Panašius argumentus pateikia ir Ch. W. Choo (1998 m.) [1], tačiau negalima visiškai atmesti technologinės reikšmės, intensyviai didėjančių informacijos srautų valdyme, bet, anot N. Willard, informacija – tai duomenys ar faktai organizuoti į tikslą, kurio esmė sumažinti neapibrėžtumą (2004 m.).

Sąsajos tarp informacijos vadybos bei informacijos išteklių vadybos

Informacijos bei informacijos išteklių vadybos yra glaudžiai susijusios tarpusavyje, todėl dažnai autoriai jas sutapatina nenubrėždami griežtos ribos tarp vienos ir kitos. Šias vadybas paprasčiau suprasti gilinantis į kiekvieno žodžio apibrėžimą sąvokoje.

Informacija (lot. informatio – „išaiškinimas“, „pranešimas“) – informacija – tai kuriuo nors prasmingu būdu sutvarkyti, išnagrinėti ir apdoroti duomenys, su kuriais atliekami tolimesni veiksmai.

Išteklius - žvelgiant organizacijos kontekste tai žmonės, laikas, finansiniai ištekliai..

Vadyba - vadybos teoretikų požiūriu vadybinė veikla - tai visuminė organizacijos valdymo veikla (Sakalas ir kt., 2000; Vadyba…, 1991; Stoner ir kt., 1999). Klasikinės vadybos funkcijos yra planavimas, organizavimas, vadovavimas, kontrolė [2].

Informacijos vadyba, anot T. D. Wilson, nagrinėja informacijos vertybinius, kokybinius, nuosavybės, panaudojimo ir patikimumo organizacijos informacinės veiklos procesuose kriterijus.

Informacijos vadyboje didžiausias dėmesys skiriamas duomenims, kurie transformuojami į informaciją. Informacija yra esminis veiksnys organizacijoje todėl didžiausias dėmesys skiriamas tos informacijos rinkimui, kaupimui, sisteminimui, panaudojimui, skleidimui, kas beatodairiskai padeda užtikrinti organizacijos veiklų efektyvų veikimą.

Informacijos išteklių vadyba – tradicinių bei elektoninių dokumentų valdymas (Wilson, 2002). Ji apima (duomenų, tekstų, garso ir vaizdo įrašų) išteklių (intelekto ir fizinių) valdymą (planavimas, organizavimas, operavimas ir kontrolė), pagrįstą sistemų tobulinimą ir aptarnavimą (duomenų apdorojimas, transformacija, platinimas, saugojimas) organizacijoje (Schneyman, 1985)

Informacijos išteklių vadyboje dižiausias dėmesys skiriamas jau surinktai, turimai informacijai. Informacijos išteklių vadyba yra tarsi logiška seka informacijos vadybos procesui organizacijoje, nes jau turimus informacijos išteklius naudoja konkurencingumui stiprinti, apima ir įvairių rūšių išteklių tobulinimą bei jau turimų elektroninių dokumentų valdymą.

Efektyvaus informacijos valdymo organizacijoje principai

Žvelgiant iš informacinių išteklių valdymo pusės organizacijoje, aiški problema yra nesugebėjimas apsaugoti informacijos nuo išanksto numatytų ar neplanuotų atsitiktinumų, kurie galėtų sunaikinti ar iškraipyti (modifikuoti) duomenis. Ypatingai svarbus informacinis aspektas tampa versle. Klasikinio požiūrio į informacijos vadybą atstovas, James Robertson‘ as pirmasis parašė straipsnį, kuriame identifikavo dešimt principų, užtikrinančių efektyvią informacijos vadybą [3].

  1. suprasi ir gebėti valdyti sudėtingus aspektus;
  2. koncentruotis į pasirinkimą;
  3. kurti realiai matomą naudą;
  4. išsikelti prioritetus atsižvelgiant į verslo poreikius;
  5. tūkstantį kartų nuosekliai peržiūrėti visus galimus žingsnius;
  6. būti pasiruošusiam vadovauti;
  7. sumažinti rizikos laipsnį;
  8. ekstensyviai komunikuoti;
  9. tikslas pateikti reikšmingą vartotojų patirtį
  10. pirmąjį projektą pasirinkti labai atsargiai.

Ypatingai svarbiais aspektais tampa informacijos identifikavimas, informacijos analizė, keitimasis informacija organizacijos viduje bei jos saugojimas. Informacijos kaip esminio ištekliaus svarbą atskleidžia kvalifikuotų žmonių, gebančių dirbti su informacija, poreikio augimas. Esminė problema tampa kaip išsaugoti informaciją, kuri nesikartotų organizacijoje, kaip atsirinkti informaciją, kuri yra vertinga?.. Kokį informacija turi poveikį strateginiams organizacijos sprendimams? Organizacijose dirbantys zmonės su informacija privalo aiškiai suvokti, kada informacija yra reikalinga, kada ir kokią informaciją tiksliai panaudoti [4]..

Šaltiniai

  1. Daiva Beržinskienė Vadyba vadovėlis
  2. Ona Barčkutė. "Šiuolaikinės verslo organizacijos informacijos išteklių filosofija – Another View." Nuoroda tikrinta 2008-10-09.
  3. James Robertson. "10 priciples of effective information management – Another View." Nuoroda tikrinta 2008-10-09.
  4. Joyce Kyrk. "Information and work: Ekstending the Roles of Information Profesionals – Another View." Nuoroda tikrinta 2008-10-09.

---


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+8288-96=8192 wiki spaudos ženklai).