Inocentas IV
Šis straipsnis yra apie Popiežių Inocentą IV. Apie kitus popiežius vardu Inocentas skaitykite straipsnyje Popiežius Inocentas. Apie asmenis, turinčius vardą Inocentas skaitykite straipsnyje Inocentas.
| Inocentas IV lot. Innocentius IV | |
|---|---|
| 180-asis Popiežius | |
| |
|
| |
| |
| Inocento IV herbas | |
|
| |
| Gimimo vardas | it. Sinibaldo Fieschi dei Conti di Lavagna |
|
| |
| Gimė | apie 1195 m. Genuja, Italija |
| Mirė | † 1254 m. gruodžio 7 d. Laterano bazilika, Roma |
| Palaidotas | Laterano bazilika, Roma |
|
| |
| Tautybė | italas |
| 180-asis Popiežius | |
| Išrinktas | 1243 m. birželio 25 d. |
| Baigė | 1254 m. gruodžio 7 d. |
| Pirmtakas | Celestinas IV |
| Įpėdinis | Aleksandras IV |
|
| |
| Vikiteka | Inocentas IVVikiteka |
Inocentas IV (lot. Innocentius IV, tikrasis vardas Sinibaldo Fieschi dei Conti di Lavagna g. apie 1195 m. Genuja – 1254 m. gruodžio 7 d. Neapolis) – Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1243 m. birželio 25 d. iki mirties.
Biografija
Gimė didikų Fiesčių šeimoje. Mokėsi Parmoje, studijavo teisę Bolonijos universitete, vėliau čia dėstė. Nuo 1225 m. Albenjos vyskupas. Nuo 1226 m. Romos kurijos auditorius, nuo 1227 m. apaštalinis vicekancleris. Nuo 1228 m. kardinolas kunigas. 1235-1240 m. Ankonos katedros rektorius ir popiežiaus legatas Šiaurės Italijoje. Tarpininkavo Pizos ir Genujos taikos derybose.
Išrinktas popiežiumi tęsė Grigaliaus IX pradėtą kovą su Šventosios Romos imperijos imperatoriumi Frydrichu II, 1245 m. jį ekskomunikavo ir pašalino iš sosto. Rėmė dėl nepriklausomybės su imperatoriumi kariaujančius Italijos miestus. Po Frydricho II mirties kovojo su jo įpėdiniu Konradu IV.
Siuntė misijas į Mongoliją, suprato jos Europai keliamą pavojų, užmezgė ryšius su mongolų didžiuoju chanu. Rėmė Vokiečių ordiną, ypač pasitikėjo pranciškonais ir dominikonais. Jo pavedimu 1243-1245 m. dominikonai surengė kryžiaus žygius į Livoniją ir Prūsiją. 1243 m. Vokiečių ordino užkariautoje Prūsijoje įsteigė keturias vyskupijas.
1244 m. liepos 15 d. nusiuntė savo pasveikinimus ir palaiminimą tikintiesiems, gyvenantiems Lietuvoje. 1250 m. Milane priėmė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mindaugo pasiuntinius. 1251 m. parašė 6 laiškus dėl Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mindaugo krikšto (lietuvių kalba paskelbti 2005 m.) Kulmo vyskupą Henriką (Heidenreichą) įpareigojo karūnuoti Mindaugą. Rengė kryžiaus žygius prieš žemaičius. 1254 m. įkūrė Lietuvos bažnytinę provinciją.
Išleido labai daug įstatymų. Svarbiausias kūrinys – „Penkių dekretalijų knygų rinkinys“ (Apparatus in quinque libros decretalium).[1]
| Romos katalikų bažnyčios titulai | ||
|---|---|---|
| Pirmtakas Popiežius Celestinas IV |
 PopiežiusInocentas IV 1243-1254 |
Įpėdinis Popiežius Aleksandras IV |
Nuorodos
Šaltiniai
- ↑ Valdas Kužulis. Inocentas IV. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 145 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||