Irakas
Kitos reikšmės – Irakas (reikšmės).
| |||||
| |||||
| Valstybinė kalba | arabų, kurdų | ||||
| Sostinė | Bagdadas | ||||
| Didžiausias miestas | Bagdadas | ||||
| Valstybės vadovai | Jalal Talabani Nouri al-Maliki | ||||
| Plotas - Iš viso - % vandens |
437 072 km² (57) 1,1 % | ||||
| Gyventojų - 2012 m. [1] - Tankis |
39 118 011 (44) 89.5 žm./km² (107) | ||||
| BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2005 (progn.) 94,10 mlrd. $ (59) 2900 $ (129) | ||||
| Valiuta | Irako dinaras | ||||
| Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC+3 UTC+4 | ||||
| Nepriklausomybė |
1919 m. spalio 1 d. 1932 m. spalio 3 d. | ||||
| Valstybinis himnas | Irako himnas | ||||
| ISO kodas | IQ | ||||
| ISO3 kodas | IRQ | ||||
| ISO skaitmeninis kodas | 368 | ||||
| FIPS kodas | IZ | ||||
| GeoName kodas | 99237 | ||||
| Interneto kodas | .iq | ||||
| Šalies tel. kodas | 964 | ||||
 Vikiteka: |
IrakasVikiteka | ||||
_of_Iraq_2008.svg)
Irako Respublika – valstybė Artimuosiuose Rytuose, Azijos pietvakariuose. Ribojasi su Saudo Arabija ir Kuveitu pietuose, Turkija šiaurėje, Sirija šiaurės vakaruose, Jordanija vakaruose, Iranu rytuose.
Istorija[taisyti]
Apie priešislaminę Irako teritorijos istoriją: Mesopotamija
Derlingoje Mesopotamijos žemėje tarp Tigro ir Eufrato upių gimė net kelios iš seniausių pasaulio civilizacijų – Šumeras, Akadas, Babilonija, Asirija. Ilgą laiką dabartinio Irako teritorija buvo Persijos (Achemenidų) ir Seleukidų valstybės sudėtyje.
665 m. užkariautas arabų, kurie atsinešė Islamą. 762 m. Bagdadas tapo Arabų Kalifato centru ir juo išliko iki mongolų įsiveržimo 1258 m.
1534–1914 m. priklausė Osmanų imperijai. Nuo 1914 m. gruodžio Britanija pradėjo Mesopotamijos okupaciją. 1932 m. gruodžio 14 d. Irakas tapo nepriklausoma valstybe.
Politinė sistema[taisyti]
Irakas – besivystanti parlamentinė respublika. 2003 m. Tarptautinės pajėgos nuvertė diktatorių Sadamą Huseiną ir okupavo Iraką. Prasidėjo partizaninis karas prieš okupantus ir kolaborantus.
2005 m. spalio 15 d. daugiau nei 63 % pilnamečių Irako piliečių balsavo dėl naujos konstitucijos priėmimo. Spalio 25 d. balsavimas buvo patvirtintas ir 78 % balsavusiųjų pasisakė už konstitucijos priėmimą. Konstitucija susilaukė milžiniško palaikymo iš šiitų, bei kurdų bendruomenių ir buvo atmesta sunitų. Trys sunitų daugumą turinčios provincijos atsisakė konstitucijos (Salah ad Din su 83 % balsų prieš, Ninawa 55 % prieš ir Al Anbar 97 % prieš).
Konstitucijos reikalavimu, gruodžio 15 d. buvo surengti šalies parlamentiniai rinkimai naujai valdžiai išrinkti. Visų trijų pagrindinų Irako etninių grupių dauguma balsavo už savo etninės grupės atstovą ir rinkimus pavertė savo etninės grupės atstovo palaikymo akcija.
Irako politikams grėsmę kėlė politinės frakcijos, skatinančios žiaurumą ir naudojančios jį, kaip politinį ginklą. Nuolatinį žiaurumą Irake kurstė įvairūs religiniai ekstremistai, manantys, kad islamiškas kalifatas turėtų valdyti, seni Sadamo Huseino pavaldiniai, kurie nori buvusios politinės galios ir irakiečiai nacionalistai, kurie kovoja su JAV kariuomene.
Irake yra kelios mažosios etninės grupės: kurdai, asirai, Irako turkmėnai, šabakai ir romai. Šios grupės neturėjo lygių teisių su didžiosiomis etninėmis grupėmis per paskutinius 85-erius Irako istorijos metus. Įtvirtinus neskraidymo zonas ir po 1990–1991 m. Persijos įlankos karo, kurdų situacija pasikeitė, nes jie pripažino savo autonominį regioną. Kitos etninės grupės vis dar kenčia religinę ir etninę diskriminaciją.
2008 m. lapkričio 17 d. Jungtinės Amerikos Valstijos ir Irakas pasirašė karinių pajėgų sutartį, kuri leidžia JAV laikyti savo karius Irako teritorijoje.
Administracinis suskirstymas[taisyti]
Irakas suskirstytas į 18 gubernijų. Dabartinės gubernijos buvo įkurtos 1976 m.
2008 m. spalį, trylika iš aštuoniolikos gubernijų yra valdomos irakiečių, likusios penkios valdomos tarptautinių pajėgų.
Geografija[taisyti]
Didžiąją Irako teritorijos dalį užima Mesopotamijos žemuma. Šiaurės vakaruose iškilusi neaukšta Džezirės plynaukštė, o vakaruose neaukšti Sirijos dykumos plokščiakalniai. Šiaurėje ir šiaurės rytuose iškilę Armėnijos kalnyno ir Irano kalnyno pakraščiai. Pastarajame, pasienyje su Iranu iškilęs aukščiausias Irako kalnas – Čichadaras (3607 m).
Klimatas subtropinis, sausas. Mosule vidutinė sausio temperatūra 7 °C, liepos 33 °C. Šalies pietuose vasarą oras gali įkaisti iki 50 °C. Šiaurėje per metus iškrenta 300–700 mm kritulių (kalnuose – iki 1500 mm), pietuose – 50–100 mm.
Svarbiausios Irako upės yra Tigras ir Eufratas, pietryčiuose susiliejančios į Šat el Arabą ir įtekančios į Persų įlanką. Didesni šių upių intakai yra Didysis Zabas, Mažasis Zabas, Dijala. Dykumose yra vadžių, kuriomis vanduo teka tik po liūčių.
Būdinga pusdykumių ir stepių augalija, vakaruose ir pietuose – dykumos, upių pakrantėse – galeriniai miškai, datulių palmių giraitės. Miškai užima 2 % Irako teritorijos[2].
Ekonomika[taisyti]
Anksčiau Irakas buvo turtingas. Persijos įlankos karas sužlugdė ūkį. Iki karo Irakas išaugindavo 80 proc. pasaulio datulių derliaus. Irakas bando atsikurti, panaudodamas naftos ir sieros išteklius. Prekės išvežamos pro Basros uostą.
Demografija[taisyti]
Maždaug 75-80 % Irako populiacijos yra Arabai, 15-20 % – kurdai, 5 % – asirai, Irako turkmėnai ir kiti.[3] Kurdai ir kitos etninės mažumos daugiausiai gyvena Irako šiaurėje, o arabai – likusioje šalies dalyje. Teritorijoje palei pietinę valstybės sieną žmonių tankumas yra mažas.[4]
Irako populiacija, bendrai paėmus, yra labai jauna. 2009 m. duomenimis, 14 metų ir jaunesni žmonės sudaro net 38,8 % visų gyventojų. Palyginimui, Europos Sąjungos vidurkis yra 15,44 %[5]. 2009 m. apskaičiavimais, vidutinė gyvenimo trukmė šalyje yra 69,94 metų[3]. Vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas – 74,1 % (84,1 % vyrams, 64,2 % moterims) (2000 m. apsk.)[3]
Šalis turi dvi oficialias kalbas – arabų ir kurdų, bet iš tikrųjų labai mažai gyventojų kalba abejomis kalbomis.[6] Asirų ir turkmėnų kalbos yra oficialios teritorijose, kuriuose yra daug, atitinkamai, asirų ir Irako turkmėnų. Šalyje taip pat kalbama armėnų ir persų kalbomis, bet jos yra mažiau paplitusios. Populiariausia Europos kalba yra anglų.
Dėl temos jautrumo, oficialių duomenų apie Irako religinę sudėtį nėra. Apytiksliais apskaičiavimais, musulmonai sudaro 97 % populiacijos (šiitai – 60-65 %, sunitai – 32-37 %), krikščionys ir kiti – 3 %.[3] Didžiąją dalį krikščionių sudaro asirai ir armėnai, kurių šalyje yra apie 20 000. Krikščionių procentas šalyje mažėja – XX amžiaus viduryje jų buvo 8-10 %, 2000 m. – maždaug 5 %, o 2008 m. – 3 %.
 | |||||||
| 1957 m. | 1987 m. | 1997 m. | 2001 m.sur. | 2003 m. | 2012 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 6 298 985 | 17 142 539 | 22 046 244 | 23 860 000 | 27 475 167 | 39 118 011 | ||
| |||||||
| |||||||
Kultūra[taisyti]
Irake vyrauja Arabų kultūra.
Taip pat skaitykite[taisyti]
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ World Gazetteer.
- ↑ Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 171 psl.{{#subobject:Irakas (GEC) |Straipsnis=Irakas |Žodynas=Geografinis enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Irakas |Žodyno puslapis= 171 psl. |}}
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 CŽV faktų knyga: Irakas
- ↑ (Angliškai)Žemėlapis pagal etninę sudėtį
- ↑ (Angliškai)CŽV faktų knyga: šalių sąrašas pagal gyventojų amžiaus struktūra
- ↑ Arabic-Kurdish language divide in Iraq
| ||||||||
