Irklavimas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Irklavimo varžybos 1952 m. Berlynas.
Henlio regata. Harvardo universiteto aštuonvietė su vairininku
Lietuvos aštuonvietė su vairininku per varžybas Bydgosčiaus mieste (Lenkija, 2010 metais)
Commons-logo.svg.png Vikiteka: Irklavimas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Irklavimassporto šaka, fizinių pratimų rūšis, aktyvaus poilsio priemonė, pramoga; taip pat lenktynės bet kokios konstrukcijos buitinėmis valtimis, sportinėmis irklinėmis valtimis ar jūrinėmis valtimis. Oficialus sporto šakos apibrėžimas - irklavimas, tai valties varymas vieno ar kelių irkluootjų raumenų jėga, sėdint nugara į valties priekį ir naudojant irklus kaip antros eilės svertus. Irklavimo valtyse visos jų dalys, tame tarpe ir judančių dalių ašys turi būti gerai įtvirtintos, išskyrus ikluotojų sėdynėles, kurios gali judėti išilgai valties ašies. (Tarptautinė irklavimo federacija - FISA)

Istorija

Sportinis irklavimas atsirado Didžiojoje Britanijoje. 1715 m. čia surengtos pirmosios lenktynės, nuo 1829 m. organizuojamos tradicinės regatos. XIX a. viduryje irklavimas jau buvo kultivuojamas daugelyje Europos šalių, Šiaurės Amerikoje, Australijoje. 1892 m. įkurta Tarptautinė irklavimo federacija (Fédération Internationale des Sociétés d'Avirons, FISA), kuri vienija 130 šalių.

Pirmasis irklavimo Europos čempionatas surengtas 1893 m., į olimpinių žaidynių programą vyrų irklavimas įtrauktas 1900 m., moterų – 1976 m., o nuo XXVIII OŽ 2008 m. įtrauktas ir į parolimpinių žaidynių programą. Pasaulio čempionatai rengiami nuo 1962 m. vyrų ir nuo 1974 m. moterų, nuo 1974 m. jie rengiami kasmet. Pasaulio čempionatai yra jaunių, jaunimo iki 23 m. ir suaugusiųjų. Be to, dar rengiami trys pasaulio taurės etapai. Irklavimą daugiausia kultivuoja Didžioji Britanija, Vokietija, Rusija, Čekija, Slovakija, Olandija, Šveicarija, JAV, Australija, Italija, Prancūzija. Apie irklavimą LietuvojeLietuvos irklavimas.

Irklavimo sportas yra atskira sporto šaka, kuri dažnai neskiriama nuo kits sporto šakos baidarių ir kanojų irklavimo. Tai dvi skirtingos sporto šakos turinčios atskiras tarptautines ir Lietuvos federacijas.

Sportinė valtis

Lenktyninė valtis siaura, ilga, žemais lygia apkala (medine ar plastikine) šonais, su deniu. Irklo ilgis 285–385 cm, masė 3,5–4 kg. Irkluojama sverto principu veikiančiais pritvirtintais vienmenčiais irklais, sėdint ant judamų sėdynių nugara judėjimo kryptimi. Valtys būna 8 klasių:

  • pavienės valtys, kurias kiekvienas sportininkas irkluoja l irklu:
    • dvivietė su vairininku (2+; tik vyrų)
    • dvivietė be vairininko (2-)
    • keturvietė su vairininku (4+)
    • ketirvietė be vairininko (4-)
    • aštuonvietė su vairininku (8+)
  • porinės valtys, kurias kiekvienas sportininkas irkluoja dviem irklais:
    • vienvietė (lx)
  • porinė dvivietė (2x)
  • porinė keturvietė (4x)

Lenktynės vyksta tiesioje trasoje minimaliai 3,5m. gylio ramiame vandenyje, kiekvienai valčiai skiriama 13,5–15 m pločio juosta, vienu metu startuoja 6 valtys. Vyrai ir moterys lenktyniauja 2000 m nuotolyje.[1]

Šaltiniai

  1. Irklavimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 243 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+5184-43=5141 wiki spaudos ženklai).