Italijos ekonomika
Iki Antrojo pasaulinio karo Italijos ekonomika daugiausia rėmėsi žemės ūkiu. Po karo ekonomika stipriai keitėsi ir šalis tapo pramonine. Italija buvo viena iš Anglies ir plieno bendrijos, kuri vėliau evoliucionavo į Europos Sąjungą, kūrėjų. 2010 m. Italija pagal bendrąjį vidaus produktą buvo aštunta pagal dydį pasaulio ekonomika ir ketvirta pagal dydį Europoje.[1] Italija yra Didžiojo aštuoneto ekonominės organizacijos ir Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narė.
Dėl kalnuoto ladšafto didelė Italijos dalis nėra tinkama žemės ūkiui, dėl to šalis yra maisto produktų importuotoja. Italijoje taip pat nėra ir svarbių gamtinių išteklių, pvz., naftos, geležies rūdos ar anglies, dėl to šios žaliavos taip pat yra importuojamos. Italija yra ir didelės dalies savo naudojamos elektros energijos importuotoja.
Italijos šiaurinė ir pietinė dalis socioekonominiu požiūriu labai skiriasi. Italijos šiaurė yra industrializuota, čia yra pagrindinis šalies finansinis centras Milanas. Bedarbystė šiaurinėje dalyje sudaro 4 procentus. Tuo tarpu šalies pietūs daugiausia yra žemės ūkio kraštas, čia bedarbystė sudaro 20 procentų.
Šalies bendrasis vidaus produktas yra panašaus dydžio kaip Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje, o bendrojo vidaus produkto dalis tenkanti vienam gyventojui yra panaši kaip Vokietijoje.
Žemės ūkis
Produkcija
Tūkstančiai tonų (2008 m. duomenys) | |||||
---|---|---|---|---|---|
1 | Karvės pienas | 11285 | 11 | Persikai ir nektarinai | 1589 |
2 | Kviečiai | 8855 | 12 | Kiauliena | 1557 |
3 | Vynuogės | 7793 | 13 | Ryžiai | 1400 |
4 | Pomidorai | 5976 | 14 | Galvijų mėsa | 890 |
5 | Cukriniai runkeliai | 4390 | 15 | Salotos | 847 |
6 | Alyvuogės | 3473 | 16 | Vištiena | 790 |
7 | Apelsinai | 2527 | 17 | Mandarinai | 786 |
8 | Obuoliai | 2208 | 18 | Kriaušės | 770 |
9 | Kitos daržovės | 1650 | 19 | Vištų kiaušiniai | 724 |
10 | Bulvės | 1603 | 20 | Įvairūs melionai | 653 |
Šaltiniai
|
|