Izolda Žagrakalienė

Izolda Žagrakalienė


Gimė	1958 m. gruodžio 7 d. (65 m.) Šiauliai

Veikla	kūrybinių projektų organizatorė ir vadovė

Alma mater	Šiaulių universitetas, Menų fakultetas

Izolda Gaigalaitė-Žagrakalienė (g. 1958 m. gruodžio 7 d. Šiauliuose) – menininkė tekstilininkė, mokytoja ekspertė, meno ir technologijų edukologė, tekstilės technologijų ir komunikacijos lektorė, dailininkė tekstilininkė, gidė, kūrybinių projektų organizatorė ir vadovė.

Gyvenimo kelias

Tėvas Alfonsas Gaigalas (1912). (Tėvai: Kazimieras Gaigalas ūkininkas ir Marija Klyvytė-Gaigalienė, apsivedė 1895 m.). Brolis Stanislovas 1896, jo žmona Elzbieta Balčiūnaitė iš Bardiškių, sesuo Kazimiera Gaigalaitė-Sasnauskienė, broliai Povilas ir Kazys mirę maži vaikai, sesuo Ona Gaigalaitė-Beleckienė (g. 1906) sutuoktinis Povilas Beleckas, sesuo Marytė Gaigalaitė-Juzėnienė (g.1910).

Mama Angelija Lesauskaitė-Gaigalienė (1925) iš Janiškaičių km. (Lygumai).

Alfonsas baigė Linkuvos progimnaziją, vėliau Kaune šoferių mokyklą. Grįžo pas vyresnįjį brolį ir ūkininkavo. 1940 m. išpirko bankrutavusį ūkį ir vedė 9 m. vyresnę Oną Vėjytę (g.1905 m. iš Sakalų kaimo). 1942-1943 m. po dizenterijos ligos mirė dukra Elena ir žmona.

Alfonsas 1946 m. susituokė, dukra Aldona gimė 1946 m. rudenį. 1948 m. Alfonsą ištrėmė į Sibirą. Antra dukra Izolda gimė 1958 m.

Izolda 1981 m. baigė Šiaulių universitetą, Menų fakultetą.

1981-1984 m. Kauno 52-osios PTM dėstytoja ir Kauno 43-osios vidurinės mokyklos dailės mokytoja. 1984-1986 m. Šiaulių pedagoginio instituto dėstytoja. 1984-1986 m. Šiaulių farmacijos valdybos dailininkė. Nuo 1986 m. Šiaulių Beržyno vidurinės mokyklos mokytoja, nuo 1994 m. mokytoja ekspertė. Nuo 2011 m. įmonės Meninės tekstilės dirbtuvės „Arasai“ direktorė.

Menininkė tekstilininkė, mokytoja ekspertė, meno ir technologijų edukologė, tekstilės technologijų ir komunikacijos lektorė, dailininkė tekstilininkė, gidė, kūrybinių projektų organizatorė ir vadovė.
25-ame tarptautiniame Nidos plenere /iš kairės pusės - tapytojas Ramūnas Dagys, plenero kuratorius, tapytojas Saulius Kruopis, fotografas Vilijus Žagrakalys, tekstilininkė Izolda Žagrakalienė.
Sigita Paškevičienė, Izolda Žagrakalienė, Petras Auštrevičius, dr. Marija Rupeikienė, Dalia Teišerskytė 2019 m. spalis

Nuo 1995 m. veda seminarus Lietuvos dailės ir technologijų mokytojams taikomosios dekoratyvinės dailės, tekstilės technikų taikymo ir metodikų temomis. Nuo 2001 m. veda seminarus respublikos mokytojams, verslininkams, valstybės tarnautojams, vadovams temomis „Etiketo protokolas pedagogui“, „Etinė kultūra“, „Profesinė etika“, „Tarnybinis protokolas“, „Kalbos kultūra“, „Sėkmės formulė“ ir kt. Dailės studijos įkūrėja. 1999-2004 m. dirbo tarptautinėje verslo kompanijoje nuo konsultantės iki programos vadovės. Nuo 2004 m. nepriklausoma ekspertė prie Švietimo plėtotės centro, nuo 2005 m. Europos komandos narė. ^[1]

Veikla

Muzikinis teatralizuotas vakaras

Plakatas

Nacionalinis projektas „VARDAN“

XX AMŽIAUS MOKYTOJŲ INICIATYVOS – PILIETIŠKUMO IR PATRIOTIŠKUMO PAMOKOS ŠIŲ DIENŲ VISUOMENEI

Mokyklos šiaurės Lietuvoje kūrėsi dar XIV….XVII amžiuje. Mokymu užsiėmė vienuolijos ir dvarų savininkai… Tačiau dar nesena istorija – XX amžiaus mokytojai. Išskirtiniai vardai, palikę pėdsakus Lygumuose, buvo prisiminti spalio 4 dieną. Tai tarpukario mokytojai Marija ir Leonas Bajarskai, ugdę vaikus vietos mokykloje ir aktyviai dalyvavę Lygumuose veikusių įvairių bendruomenių, jų iniciatyvų įgyvendinimo veikloje. Tai dailininkas, mokytojas įvairiapusė XX amžiaus kurianti asmenybė Gerardas Bagdonavičius, suprojektavęs paminklą Vytauto Didžiojo 500-osioms metinėms (pastatytas Lygumų Nepriklausomybės aikštėje 1930 - metais vietos ūkininkų ir žydų bendruomenės lėšomis). Tai mokytojas, istorikas, kraštotyrininkas Jonas Kelevišius – jo iniciatyvomis 1989 m. buvo pastatytas paminklas "Pieta“ (skulptorius Algis Lankelis) 1941-ųjų metų sukilėlių išniekinimo vietoje (tuometinėje Turgaus aikštėje). Tai viena ryškiausių asmenybių Lygumų seniūnijoje Lietuvos karys savanoris, šaulys, mokytojas Stasys Kelpšas.

Stasys Kelpšas – gimė XIX amžiaus pabaigoje pasiturinčių, šviesių ūkininkų šeimoje. Ūkininkai Kelpšai didelį dėmesį skyrė vaikų ugdymui, atsiremiant į krikščioniškas kardinalias dorybes – narsą, teisingumą, išmintį ir saiką. Kas tai šiandieninėje visuomenėje?

Narsa – tai atsakingumas už savo žingsnius, planuojamus ir padarytus darbus bei siekį kurti savo bei Tėvynės ateitį. Teisingumas – tai kritinis mąstymas bet kurioje situacijoje įvertinant galimus kelius ir pasekmes po pasirinkimų. Išmintis – tai kūrybiškas požiūris siekiant sėkmingiausio, naudingiausio ir/ar produktyviausio rezultato. Saikas – tai atsakymas sau – ar aš gerbiu save, jei einu per gyvenimą vedinas puikybės, pavydo, gobšumo, rajumo, pykčio, gašlumo (Šios ydos veda tinginystės, vagysčių, kitų naikinimo keliu).

Šis auklėjimas šeimoje ir išugdė kovotoją, kuris paaukojo gyvybę už Lietuvos laisvę, nepriklausomybę, kad šių dienų vaikai turėtų galimybę mokytis ir toliau tęsti pradėtus didvyrių darbus. Nacionalinis projektas „VARDAN“

Asociacija – Pakruojo rajono r. visuomeninis kūrėjų klubas „Bitula“ Nacionalinį projektą „VARDAN“ rengė vykdymui tris metus – buvo renkama kraštotyrinė medžiaga, vykdomos konsultacijos bei moksliniai tyrimai, kviečiami diskusijų stalai. Projekto „VARDAN“ veiklų organizatoriui – asociacijai „Bitula“ - Kultūros taryba prie Kultūros Ministerijos 2019 metais skyrė dalinį finansavimą numatytų veiklų vykdymui. Nacionalinio projekto „VARDAN“ tikslas – prikelti Lietuvos kario savanorio, šaulio, mokytojo Stasio Kelpšo atminimą ir pradėti memorialo Lygumų kapinėse, kur ilsisi Stasio Kelpšo ir šešių 1941 –ųjų metų birželio sukilėlių palaikai, priežiūros darbus. Aptarus priežiūros darbus su projekto partneriu VGTU Architektūros fakultetu, buvo nutarta sutvirtinti laiko išplautą gruntą ir nuimti samanų bei kitokių apnašų sluoksnį nuo obelisko ir kt. memorialo objektų. Grunto keitimo veiklose talkinti pažadėjo šauliai, kariai savanoriai ir pilietiškai aktyvūs visuomenės atstovai – Marija Kaubrienė, Kotryna Sarapinaitė, Erika Kižienė, Augustė Pekūnaitė, Juozas Papreckis, Paulius Juozapavičius. Visa veiklą buvo numatytą baigti iškilmėmis, skirtomis Tarptautinei Mokytojų dienai – Lietuvos Šaulių sąjungos ir Krašto apsaugos Prisikėlimo apygardos karių savanorių Paradas, Šv. Mišios, Pagerbimo mitingas Lygumų kapinėse prie memorialo ir konferencija Lygumų pagrindinėje mokykloje.

Kas numatyta Nacionaliniame projekte „VARDAN“, tas ir įgyvendinta.... Šventės metu pagerbtas žuvusių atminimas, prisiminti jaunų Lygumų krašto vyrų siekiai bei veiklos, skirtos kovai už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę, kovai prieš raudonąjį slibiną, kuris sustabdė atkurtos valstybės vystymąsi penkiasdešimčiai metų.

Nuoširdi padėka visiems projekto partneriams ir visiems prisidėjusiems. Ačiū šventėms svečiams Lietuvos respublikos seimo narei Gintarei Skaistei, kuri savo veikloje pažymėjo, kad, būdama šaulių organizacijos nare, sutinka gausų būrį jaunųjų šaulių, pasiryžusių ginti Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę šiandien; Kultūros Paveldo Departamento direktoriui dr. Audriui Skaisčiui, kuris pasidžiaugė pradėtais darbais, už grunto kaitą, vėliavos stovo įvedimą į memorialo erdves. Dr. A. Skaistys pažadėjo skirti didesnį dėmesį „Bitulos“ vykdomoms veikloms, Pakruojo r. kultūros paveldui bei jo išsaugojimui.

Pakruojo rajono savivaldybė rėmė projektą, prisidėdama prie konferencijos organizavimo. Tačiau reikia pažymėti, jog Pakruojo r. savivaldybė ir trukdė vykdyti darbus Lygumų kapinėse.... / Iš nekilnojamojo kultūros paveldo (NKP) įstatymo – 14 STR. 3) skelbiama, kad valdytojas privalo: prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, laiku šalinti atsiradusius defektus, apsaugoti nuo neigiamo aplinkos poveikio, laiku atnaujinti želdinius, šalinti savaime užaugančius želdinius, ... valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius. 4) pateikti tvarkybos projektus ir k.t. projektus, kurių įgyvendinimas paveiktų tokio objekto aplinką. Jei valdytojas savivaldybė – tai turėtų atlikti savivaldybės paveldosaugos padalinys/ …. Šiame objekte – Lietuvos kario savanorio, šaulio, mokytojo Stasio Kelpšo ir 1941-ųjų birželio sukilėlių kapų kompleksas - numatyti ir siūlomi restauracijos darbai (įvairių sričių kūrėjų grupės diskusijos).

Asociacija „Bitula“ tęs pilietines iniciatyvas krašto istorinės atminties išsaugojimui ir kvies bendradarbiauti geros valios žmones šiaurės Lietuvoje, išeivius ir/ar išvarytųjų iš šio krašto palikuonis prikelti garbingą krašto istoriją..... VARDAN.....

Asociacijos „Bitula“ klubo prezidentė Izolda Gaigalaitė-Žagrakalienė

Kūrėjai aptaria paminklų ir jų fragmentų būklę prie tvarkymo veiklas/ iš kairės projekto vadovė Izolda Žagrakalienė, keramikė Vitalija Kurtinaitienė, skulptorius Kazys Bimba ir architektas restauratorius Dalius Vrubliauskas
Prie Lietuvos kario savanorio, šaulio, mokytojo Stasio Kelpšo obelisko prieš tvarkymą. Izolda Žagarakalienė su architektu restauratoriumi Daliu Vrubliausku.
Prie kunigo ir poeto Jurgio Rupkos kapo. Izoda Žagrakalienė, parlamento narė Gintarė Skaistė, KPD dir. pavaduotojas dr. Audrius Skaistys, Lygumų kraštotyrininkas, seniūnaitis Algirdas Bartkus
Iš asmeninio Izoldos Žagrakalienės archyvo Vytauto Didžiojo 500 mirties metinių proga – paminklo (autorius Gerardas Bagdonavičius) atidengimo iškilmės Lygumų Nepriklausomybės aikštėje. Pirmoje eilėje iš kairės pirmas vienas iš finansinių rėmėjų pirklys M. Levinsonas. Penktas ir šeštas – paminklo statymo iniciatoriai mokytojas Leonas Bajarskas ir kunigas Svilas.
Lygumuose Vytauto Didžiojo paminklas 1930 m.
Iškilmės prie sutvarkyto memorialo Lygumų kapinėse. Prieš vėliavos pakėlimą.
Jaunųjų Šaulių būrys. Paradas Lygumuose.
Kalba prie obelisko. Fone – Krašto apsaugos Prisikėlimo apygardos kariai savanoriai išsirikiavę salvėms.
2019-10-04 Tarptautinė mokytojų diena. Iškilmių pradžia.
Krašto apsaugos Prisikėlimo apygardos kariai savanoriai prieš salvę prie paminklo 1941 metų birželio sukilėliams, jų kūnų išniekinimo vietoje/ Skulptūra "Pieta"/skulptorius Algis Lankelis.
Lietuvos sąjungos jaunųjų šaulių būrys su atsargos pulkininku leitenantu Kazimiru Čuplinsku ir Lietuvos Seimo nare, šaule Gintare Skaiste
Lygumų Švč. Trejybės bažnyčioje Šv. Mišių metu.
Iš asmeninio Izoldos Žagrakalienės archyvo stovi Stasys Kelpšas ir sėdi jo geriausias draugas, tėvo samdinys Pranciškus Lesauskas (Izoldos senelis)
Lygumų kapinės. Renginio akimirka.

https://www.sauliusajunga.lt/minint-mokytoju-diena-pagerbtas-stasio-kelpsos-atminimas/

PLAČIAU Linkuvos istorija

„RAUDONA LIEKA...“

KRAŠTIETĖ, ASOCIACIJOS BITULA KLUBO PREZIDENTĖ IZOLDA GAIGALAITĖ-ŽAGRAKALIENĖ NEABEJOJA ESANT SKAUDULIŲ, Į KURIUOS BŪTINA ATKREIPTI DĖMESĮ, PARODANT – ČIA REIKIA DIRBTI, KAD IŠ ŽEMĖLAPIO NEIŠNYKTŲ NE TIK LINKUVA...

Projekto „Raudona lieka 2019“ antrojo etapo parodos atidarymas ir forumas Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės šventovėje – be antplūdžio. Nejaugi tapytojų, studentų, mokslininkų, meno kūrėjų įžvalgos – patiems sau? Respublikinio projekto sumanytoja Izolda Gaigalaitė-Žagrakalienė atrėmė paprastai: renginys – ne masėms, kompetetingiems, turgaus kalbos – visai neįdomios. Pagyroms neužsiimame.

Kodėl paroda bažnyčioje? Nėra tinkamesnės erdvės eksponuoti menininkų paveikslams. Kūrybinėse dirbtuvėse plušėjo, pasak kraštietės, nacionalinės vertybės, jie dirbo – matoma, kas padaryta... Garsūs tapytojai, mokslininkai, architektai ir jaunieji kūrėjai dalijosi mintimis apie Šiaurės Lietuvos kultūros paveldą, prikėlimą ir pritaikymą. I. Gaigalaitės-Žagrakalienės pastebėjimu, tokia istorija, tokia kultūra.

Ne vien aktyvios visuomenininkės ir kūrėjos dėmesys krypsta į raudonų plytų pastatus. Dailės ir meno puoselėtojai, istorikai, architektai grožisi Žeimelio, Lygumų, Linkuvos „raudonaisiais perlais“. Anksčiau su jais susipažinusio Kultūros paveldo departamento Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacinio skyriaus vedėjo Alfredo Jomanto nuomone, raudonų plytų pastatai prašosi dėmesio...

Dailininkai istorinius, sakralinius objektus įprasmina drobėse, grafikoje, nuotraukose... Krašto kultūros paveldo palikimą atspindėjo ir „raudonoji“ parodos ekspozicija. Linkuvos šventovėje ją pristatė vilniečiai tapytojai Saulius Kruopis, Juozas Pranckevičius, radviliškietis Ramūnas Dagys, šiauliečiai Vita Žabarauskaitė, Kazys Bimba, Virginijus Šimoliūnas, joniškietė Vlada Ancevičienė, linkuvietė Alma Zajarskienė, Adelė Kasputienė ir Augenis Kasputis iš Vievio...

Įstabus aktorės Eglės Ancevičiūtės dainavimas, sutinkant parodos ir forumo dalyvius. Viešnios gitaros skambesį vėliau pakeitė Linkuvos gimnazistės Marijos Kacilevičiūtės giesmė „Ave Marija“.

Linkuvos seniūnė Gitana Pašiškevičienė, rajono vicemeras Virginijus Kacilevičius, kūrėjai Saulius Kruopis, Izolda Gaigalaitė - Žagrakalienė

Svariais žodžiais ir vizijomis renginį užpildė kauniečiai – dr. Marija Rupeikienė, jos vyras Antanas, doktorantas Žygimantas Buržinskas, šiaulietė doc. Gražina Šimoliūnienė, vilnietis doc. Dalius Vrubliauskas ir kiti.

„Raudona lieka 2019“ renginio dalyvius ir menininkus sveikino Linkuvos seniūnė Gitana Pašiškevičienė, rajono vicemeras Virginijus Kacilevičius, įteikdami kūrėjams suvenyrus. Kryptingos veiklos entuziastus padėkomis apdovanojo minėto projekto iniciatorė I. Gaigalaitė-Žagrakalienė, pralinksmindama kai kuriuos veikėjus iš popieriaus siūlų sukurtais šūdvabaliais (paaiškinta – be paniekos – red.)...

Projektas tęsiasi... Šios dalies šūkį, kas negerbia praeities, tas neturi ateities, pakeis kitas – vardan... Reiškiantis pagarbą išėjusioms kartoms. Kraštietės I. Gaigalaitės-Žagrakalienės žodžiais, tai daranti vardan tėvų ir giminių, kurių nėra...

Gvildenant Šiaurės Lietuvos kultūros paveldo aktualijas, verta pratęsti Kultūros paveldo departamento direktorės Dianos Varnaitės viešą aiškinimą apie Lietuvos kultūros paveldą: „... Neapsistokime ties supratimu, kad tai – pastatai, istorinės vietovės, archeologiniai ar sakraliniai objektai. paveldas yra tai, ką esame paveldėję ir materialine, ir dvasine prasme. Tai, ką įvardijame kaip tapatybę ir sąvastį“...

Nijolė Padorienė

„Raudona lieka“

Aldonos Sireikienė laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ 2019-07-09

Linkuvoje

Linkuvos gimnazijoje

Parodos sumanytojai VGT universiteto dėstytojai 16.00 val atidarė parodą “Lietuva eina į mokyklą”. Atvežtos 4 kolonos, kiekvienoje atsispindi skirtingos mokyklų istorijos, kartu sukurtos netradicinės erdvės mokiniams. Pirmoje kolonoje galima rasti medines kaladėles, kurias galima skirtingai panaudoti. Antroje kolonoje pavaizduota mokyklų atsiradimo istorija skirtinguose Lietuvos miestuose. Trečia kolona - netikėta patiems autoriams, tai jų asmeninės istorijos. 4 stendas skirtas architektūrinei temai. Paroda veiks iki spalio mėnesio.

Linkuvos gimnazijoje

Izoldos ir Viliaus Žagrakalių kūriniai Bauskės muziejuje

Iki 2019 m. vasario 24 d. Bauskės muziejuje bus eksponuojama Lietuvos menininkų paroda „Praeities ateitis“. Ekspozicijoje pristatomi Izoldos Žagrakalienės kostiumai ir alternatyvios Viļiaus Žagrakalio nuotraukos.

Parodos atidaryme sausio 18 d. Beveik visos ponios - Bauskės muziejaus nariai, liaudies taikomųjų menų studija „Bauskė“ dalyviai ir lankytojai - buvo apsirengę menininkės I. Žagrakalienės kaklaskarėmis. Ponios kaip spalvingi paukščiai išplito ant salono sparnų. Buvo matyti, kad Bauskės menininkai ir studija pristatė savo vyrą. I. Žagrakalienė buvo nuoširdžiai pasveikinta.

Naudodamiesi iš Lietuvos gautais privalumais, buvo galima pažvelgti į neįprastas alternatyvias fotografo Iopdos sutuoktinio Viliaus Žagrakalio nuotraukas „Praeitis ateityje“.

Ingrida Punka

Žeimelyje šventėme Latvijos nepriklausomybę

Izolda Gaigalaitė-Žagrakalienė Žeimelyje 2018 lapkritis
Parodoje Žeimelyje
Dailininkė iš Rygos Tatjana Nežberte. Jos seneliai gyveno Kaireliuose

„Vėlinių skaitymai“ 2018 m. spalio 28 d. Linkuvoje

„Vėlinių skaitymai“ 2018-10-28

VĖLINĖS – tai gilių apmąstymų metas…
VĖLINĖS – tai gyvųjų ir mirusiųjų būvimas kartu…
VĖLINĖS – tamsos ir paslapties simbiozė...

Spalio 28 dieną Linkuvos bendruomenė dalyvavo teatralizuotame muzikiniame vakare „VĖLINIŲ SKAITYMAI“. Renginys vyko po Šv. Mišių Švc. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje. Vakaro metu buvo skaitomos literatūrinės miniatiūros iš Edgar Lee Masters „Spūn Riverio antologijos“ (Spoon River – išgalvotas miestelis Šaukšto Upės pavadinimu). Tai pasivaikščiojimas ant kalvos, sustojant prie supiltų kauburėlių, iš kurių tarsi prabyla besiilsintys.... Tai epitafijos, kuriose atsiskleidžia kažkada gyvenusiųjų apmąstymai, nuogastavimai dėl nespėtų atlikti darbų ar neteisingai pasirinktų gyvenimo kelių... Juos perteikė suskirsčiusi į tris dalis – vyrai, moterys, vėliavos kariai - aktorė Nomeda Bėčiūtė. Jos skaitymus papildė klasikų kūrinius atlikę smuikininkai, Šiaulių I-os muzikos mokyklos, S. Sondeckio menų gimnazijos mokytojos ekspertės Nijolės Prascevičienės mokiniai. Tai jaunieji smuikininkai, būsimieji Lietuvos primai – Agnius Juška/ smuikas, Morta Milašauskaitė /smuikas, Ugnė Krikščiūnaitė/ smuikas. (Enelli Klumbytė/smuikas – susirgo ir neatvyko. Linkime jai greičiau pasveikti). Vakaro programos kuliminacija – modernus performansas “Kitas pasaulis”. Tai šviesos, judesio ir garso kompozicija, paryškinta efektingai šviečiančiais kostiumais. Kuliminacinį renginio pasirodymą, perteikiantį vėlių šokį, atliko - Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos ir Šiaulių Dainų progimnazijos mokytojos metodininkės Marytės Ruzgytės mokiniai – studija "Koloritas" ir neformalaus švietimo “Naujųjų medijų mokykla”.

Klausantis išgalvotų istorijų prisimeni ir tuos, kurie gyveno ir čia… kažkada… Kažin kokią epitafiją būtų rašiusi Kotryna Mykolienė De Zeimis, kuri jauna būdama palaidojo savo vyrą, sūnų… gedėdama atvyko iš savo dvaro Žeimelio apylinkėse, parinko Linkuvos kalvagubrį ir pastatė ant jo bažnyčią…. Kaži kokios epitafijos būtų tų, kurie savo jėgas, žinias ir darbus skyrė šio krašto ar/ir visos Lietuvos klestėjimui… epitafijas rašė ir tie, kurie buvo pilni merkantilinių interesų… skaitomas ar neišliksiančias epitafijas rašysime ir mes…

Be geros valios vietos rėmėjų šis renginys nebūtų įmanomas.

Nuoširdus AČIŪ VISIEMS įvairia forma prisidėjusiems ir kūrusiems šio vakaro eigą!

“VĖLINIŲ SKAITYMAI” – tai antrą kartą organizuotas vakaras Pakruojo rajone. Pirmą kartą vėlinių skaitymai vyko Lygumų Švc. Trejybės bažnyčioje. Šiame ramybės ir susikaupimo laike Pakruojo krašto sakraliniai objektai numatomi panaudoti ir ateityje. Į šiuos objektus kaip vietos ir/ar valstybinį kultūros paveldą šiais metais buvo atkreiptas dėmesys ir tarptautiniu mastu. Ateinančiais metais Pakruojo rajono miesteliai numatomi pristatyti pasauliui.

Izolda Žagrakalienė

VšĮ MTD „ARASAI“ direktorė

Ambicingos vizijos tęsiasi Pakruojo krašte...

Respublikinio projekto „RAUDONA LIEKA 2018“ kūrybinė-mokslinė konferencija VIZIJOS - GALIMYBĖS -PERSPEKTYVOS vyko Linkuvoje Visuomeninis kūrėjų klubas „Bitula“ konferenciją rengė su partneriais - Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto (AF) studentais, Ukmergės meno mokyklos, Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokyklos ir Linkuvos gimnazijos komandomis. Penkias dienas dalyviai studijavo Linkuvos architektūros paveldo objektus, atliko apmatavimus pagal Registrų centro sukauptus duomenis, analizavo paveldosaugines vertybes, jų išsaugojimo būdus. Išskirtinis dėmesys skirtas - karmelitų vienuolynui, sinagogai, žydų bankui-gaisrinei ir aštuoniakampei Linkuvos bei Šikšnių koplyčioms. Penkis senuosius statinius studentams ir gimnazistams pristatė bei analitiškai padėjo studijoms projekto kūrybinių dirbtuvių vadovas, VGTU AF lektorius, architektas-restauratorius Dalius Vrubliauskas. Kiekvieną projekto tikslinės grupės narį jis motyvavo paveldo objektus fiksuoti foto, piešimo bei tapybos priemonėmis.

Larisos KAZAKEVIČIENĖS nuotraukose: Architektūros fakulteto docentas Dalius Vrubliauskas ir projekto „Raudona lieka“ vadovė Izolda Gaigalaitė-Žagrakalienė

Virš keturiasdešimties metų profesinės veiklos patirtį turintys mokslininkai dr. Marija ir Antanas Rupeikos Pakruojo krašte dirbo ir aprašė sakralinius pastatus prieš du dešimtmečius. Paskutinę birželio savaitę M. ir A. Rupeikos su projekto dalyviais apžvelgė laiko tėkmėje besikeičiantį miesto veidą, lygino jam daromą gamtos ir žmogaus poveikį.

Išskirtiniai architektūros pastebėjimai akcentuoti keramikės Birutės Žilėnienės, tapytojos Vladislavos Ancevičienės ir vietos dailininkės, dailės mokytojos Almos Zajarskienės kartonuose. Šie etiudai pateikti Linkuvos gimnazijoje, kur su projekto dalyvių studentų ir gimnazistų darbais. Paroda veiks iki spalio pirmos dienos. Jos atidaryme D. Vrubliauskas apžvelgė kūrybinių dirbtuvių užduotis ir kaip jos atsiskleidė projekto dalyvių darbuose. Svečias iš Vilniaus, Daumantas Levas Todesas - LŽB Tarybos ir valdybos narys, Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo direktorius, padėkojo už kreipiamą dėmesį sunykusiai XIX-XX amžiaus pradžios miestų ir miestelių gyventojų bendrakultūrinei erdvei, kuri jungė skirtingų konfesijų gyventojus. Stebėdamas ekspoziciją, kurioje tarsi prikeliami praėjusių amžių artefaktai, jis pabrėžė urbanistinės erdvės prisikėlimo galimybę. Jo padėkos žodžius sustiprino Šiaulių dramos teatro aktorės Nomedos Bėčiūtės ir smuikininkės Ligi- tos Stravinskienės literatūrinis-muzikinis sveikinimas. Nomeda ir Ligita pristatė projekto „ŠALIA RAUDONO“ fragmentą. Aktorė skaitė ištraukas iš Grigorijaus Kanovičiaus romano „Miestelio romansas“, Ligitai smuikuojant žydiškas melodijas. Respublikinėje kūrybinėje-mokslinėje konferencijoje perskaitytas Kovo 11-osios Akto signatarės, Europos Parlamento narės dr. Laimos Liucijos Andrikienės sveikinimas. Jame apžvelgtos šiandieninio gyvenimo naujovės ir jų fone formuojamas dar didesnis alkis pažinti, suprasti praėjusį laiką, likusius akcentus, kultūros ir/ar architektūros paveldo liudytojus mūsų aplinkoje...

Rajono meras Saulius Gegieckas apžvelgė architektūros paveldo objektų situaciją Pakruojo krašte ir akcentavo įstatyminės bazės trukdžius. Kotrynos Sarapinaitės (Ukmergės meno mokyklos moksleivė) ir Rositos Pakalnytės (Linkuvos gimnazijos gimnazistė) pranešime „Lietuvos ateities vizijos gimnazisčių - respublikinio projekto dalyvių - viešame dialoge“ apibendrinti studentų ir gimnazistų vakariniai pokalbiai, kaip Linkuvoje architektūros paveldo objektus atgaivinti ir paversti gyvybingais europinio lygio traukos centrais, turizmo kelių stotelėmis, jaunimo multifunkcinėmis erdvėmis... dr. Marijos Rupeikienės pranešimas - apžvalginė kelionė laike pabrėžė būtinybę nebelaukti... šveicariško landšafto miestas turi būti išsaugotas. Martynas Užpelkis - Lietuvos žydų bendruomenės paveldosaugininkas - pabrėžė, jog žydų bendruomenė tarpukaryje, turėjusi 250 000 narių, šiandieną sumenko iki 3 tūkstančių. Tačiau miestų ir miestelių statiniai - tai bendra Lietuvos kultūros paveldo erdvė, kurios atkūrimas - mūsų visų pareiga. Daliaus Vrubliausko (VGTU Architektūros fakulteto docento, architekto-restauratoriaus) pranešime - „Žiemgalos krašto bendruomenių gyvenamosios aplinkos darnaus vystymosi galimybės, plėtojant nekilnojamo kultūros paveldo potencialą“. Jis akcentavo, jog metų bėgyje ketvirtą kartą atvyksta į Pakruojo kraštą su studentais ir mokomąją - studijinę veiklą kreipia tiriamajam atstatomajam darbui.

Mokslininkai dr. Marija ir Antanas Rupeikos

Skatino vietos bendruomenę burtis teisingai senųjų statinių tvarkybai. Birutės Žilėnienės (Ukmergės meno mokyklos direktoriaus pavaduotoja dailei) apžvelgė architektūros paveldą Ukmergėje. Džiugi viešnios iš Niujorko Fainos Borovsky reakcija į Ukmergėje išlikusį paveldą, kurį kūrė ir fiksavo jos senelis. Miestų ir miestelių atstatymo galimybėmis domėjosi žiemgališkas šaknis turintis, Šiaulių krašto žydų (litvakų) bendruomenės narys, Litvakų atminties išsaugojimo fondo įkūrėjas Josifas Buršteinas su žmona Marija. Pranešimus baigė Europos Parlamento nario Petro Auštrevičiaus video sveiki-nimas projekto idėjos sumanytojams, konferencijos dalyviams. Paskutinis ak-centas - konferencijos rezoliuciją išsiųsti Pakruojo rajono savivaldybei, departamentams, ministerijoms, siekiant pristatyti projekto vizijas, atkuriant Žeimelio, Lygumų ir Linkuvos architektūros paveldo erdves, jas įveiklinant ir įtraukiant į respublikinio, europinio įvairiakrypčio turizmo maršrutus ateityje.

Numatoma ir vietos gyventojų ir/ar sugrįžtančių į gimtas vietas apklausa siekiant - SUGRĄŽINTI GYVYBINGUMĄ ŽIEMGALAI. Ačiū VISIEMS prisidėjusiems prie šio projekto.

Izolda Gaigalaitė-Žagrakalienė, projekto sumanytoja ir vadovė

Ambicingos vizijos tęsiasi Pakruojo krašte...

Paveldo perlus dar galima išgelbėti

http://www.skrastas.lt/?rub=1141817778&id=1538486765

Spaudoje

Gidų gretas papildė gausus būrys asmenybių

Izolda papildė gidų gretas 2019 gegužis

Trečiadienį Šiaulių universiteto Botanikos sode įvyko Gidų kursų baigimo pažymėjimų įteikimo šventė. Šiaulių turizmo informacijos centro organizuoti gidų kursai sulaukė nemenko susidomėjimo ir pažymėjimus gavo per 30 jaunųjų gidų. Kursai vykdyti ir nuotoliniu būdu, todėl pažymėjimai įteikti ir gidams iš Pakruojo, Telšių, Zarasų, Mažeikių rajono, Joniškio, Radviliškio.

Nepalaužė

Šaltiniai

↑ Izolda Žagrakalienė. Šiaulių Povilo Višinskio biblioteka

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.

Emilija Stanevičienė – autorius ir redaktorius – 96% (+31651-906=30745 wiki spaudos ženklai).
Rimantas Lazdynas – redaktorius – 7% (+2300-0=2300 wiki spaudos ženklai).
Vitas Povilaitis – redaktorius – 0% (+48-60=-12 wiki spaudos ženklai).

[1] Izolda Žagrakalienė. Šiaulių Povilo Višinskio biblioteka

[1]