Jūravas
Jūravas brus. Ярэва | |
---|---|
Koordinatės: | |
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė: | Baltarusija |
Sritis: | Vitebsko sritis |
Rajonas: | Pastovių rajonas |
Gyventojų: | ([[2009[1] m.]]) |
Pašto kodas: | 211 868 |
Jūrãvas – kaimas Baltarusijoje, Vitebsko srities Pastovių rajone.
Geografija
Išsidėstęs pasienyje su Lietuvos Respublika, už keliolikos kilometrų nuo Adutiškio. To paties pavadinimo apylinkės centras. Veikia vaikų darželis ir pradinė mokykla, pašto skyrius. Įkurta Romos katalikų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės ir Šv. apaštalo Jono parapija,[2] atidaryta koplyčia. Paminklas žuvusiems Antrajame pasauliniame kare. Per kaimo teritoriją eina geležinkelis, gretimame Maldžiūnų kaime yra Jūravo geležinkelio stotelė – joje stoja traukiniai, vykstantys į Lentupį ir Krulevščizną. Pasienio užkarda, aptarnaujanti Lietuvos–Baltarusijos tarpvalstybinės sienos kirtimo punktą Maldžiūnai–Adutiškis. Veikia Žemės ūkio bendrovė „Jarevo-Agro“.
Istorija
XIX a. Jūravas priklausė Vilniaus gubernijos Švenčionių apskričiai ir buvo valsčiaus centru. 1896 m. Jūravo valsčiuje iš 1166 surašytų gyventojų 645 buvo lietuviai, jo sudėtyje tokie stambūs kaimai kaip Norkaičiai (brus. Норкавічы) – 388 žm., Maldžiūnai – 184 žm., Svileliai ir kt.[3][4] Pirmojo pasaulinio karo metais apylinkėje vyko intensyvūs mūšiai, apie ką liudija išlikusios vokiečių karių kapinės. Tarpukaryje Jūravas priklausė Lenkijai, o 1939 m. priskirtas Baltarusijos TSR Pastovių rajonui. Adutiškio parapijoje kunigavusio Julijono Steponavičiaus 1948 m. duomenimis apie 12 % jūraviškių tuo metu tvirtindavo esą lietuviai.[5] 1990 m. kalbininkė E.Grinaveckienė dar surado kelis Jūravo gyventojus, kalbančius Adutiškio apylinkių šnekta.[6]
Žymūs žmonės
- Feliksas Ivanauskas (g. 1945 m.) – Lietuvos matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras
Išnašos
- ↑ http://pop-stat.mashke.org/belarus-census/viciebskaja.htm
- ↑ Ярэва – парафія Маці Божай Шкаплернай i Св. Апостала Яна
- ↑ Свентянский повет Виленского воев. в границах совр. Беларуси
- ↑ Włość Komae
- ↑ Jolita Urbanavičienė. Adutiškio-Kamojų arealas: kalbinė tapatybė lietuvių ir baltarusių paribyje // Kalbotyra, 2011 Nr. 63 (3), psl. 98
- ↑ Jolita Urbanavičienė. Lietuvių ir slavų kalbų sąveika vilniškių tarmės rytiniuose pakraščiuose (Adutiškio apylinkių duomenys) // Baltistica, XLI (3) 2006 psl. 462