JAV lietuvių bendruomenė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
JAV lietuvių bendruomenė
Įkurta 1951 m.
Vadovai Arvydas Urbonavičius
Tinklalapis javlb.org
El. paštas informacija@javlb.org


Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) lietuvių bendruomenė yra pelno nesiekianti organizacija, veikianti pagal Illinois valstijos įstatymus. Bendruomenę sudaro Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantys lietuviai, mišrių šeimų ne lietuvių kilmės sutuoktiniai ir tokių šeimų palikuonys. JAV LB vykdo Lietuvių Chartą ir telkia JAV gyvenančius lietuvius. Įkurta 1951 m. Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) narė.

JAV LB yra didžiausia lietuvių bendruomenė už Lietuvos ribų. 2024 m. JAV gyventojų surašymo duomenimis, šioje šalyje gyvena apie 622 tūkst. lietuvių tautybės žmonių, iš jų apie 33 tūkst. yra Lietuvos piliečiai.

Struktūra

JAV LB paskirstyta į 9 apygardų:

Konektikuto - 2
Naujosios Anglijos - 5
Didžiųjų Ežerų - 4
Kryžkelės - 6
Niujorko - 5
Pietryčių - 5
Pietų - 6
Vidurio Vakarų - 10
Vakarų - 8

Kiekviena apygarda turi tam tikrą skaičių apylinkių (2024 m. – 51).

Taryba ir valdyba

Lietuvių Bendruomenės Taryba yra vyriausias LB padalinys, kuris nustato LB veiklos kryptį ir veiklos būdus. Tarybą sudaro 60 rinktų asmenų ir 9 apygardų pirmininkų, Rinkimai kiekvienoje apygardoje vyksta kas trejus metus. Tarybai vadovauja išrinktas prezidiumas.

XXIII Tarybos prezidiumas (2021 – 2024 m.) pirmininkė – Austėja Sruoga.

Taryba renka krašto valdybos pirmininką, kontrolės komisiją, konfliktų sprendimo komisiją, atstovus į Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisiją.

JAV Lietuvių Bendruomenės Krašto valdybos pirmininkas – Arvydas Urbonavičius.

Tarybos komisijų nutarimai yra pristatomi JAV LB Tarybai darbotvarkėje nustatytu laiku Tarybos tvirtinimui. Tarybos patvirtinti nutarimai yra pateikiami Krašto valdybai jų vykdymui.

Plačiau: JAV LB Taryba

JAV LB Valdybų pirmininkai
  1. Stasys Barzdukas (I-a ir II-a kadencijos 1955 - 1961);
  2. Jonas Jasaitis (III ir IV kadencijos 1961 - 1967);
  3. Bronius Nainys (V kadencija 1967 - 1970);
  4. Vytautas Volertas (VI kadencija 1970 - 1973);
  5. Juozas Gaila (VII kadencija 1973 - 1976);
  6. Algimantas Gečys (VIII kadencija 1976 - 1979);
  7. Vytautas Kutkus (IX kadencija 1979 - 1982);
  8. dr. Antanas Butkus (X kadencija 1982 - 1985);
  9. Algimantas Gečys - Vytautas Volertas (XI kadencija 1985 - 1988);
  10. dr. Antanas Razma (XII kadencija 1988 - 1991);
  11. Vytautas Maciūnas (XIII kadencija 1991 - 1994);
  12. Regina Narušienė (XIV ir XV kadencija 1994 - 2000);
  13. Algimantas Gečys (XVI kadencija 2000 - 2003);
  14. Vaiva Vėbraitė-Gust (XVII kadencija 2003 - 2006);
  15. Vytautas Maciūnas (XVIII kadencija 2006 - 2009)
  16. Sigita Šimkuvienė (XIX ir XX kadencija 2009 - 2015)
  17. Arvydas Urbonavičius (XXI, XXII ir XXIII kadencijos 2015 - 2024)
JAV LB Tarybų pirmininkai

JAV LB Taryba (centrinis įstatymdavystės organas) veiklos koordinavimui iš savo tarpo išsirenka JAV LB Tarybos prezidiumą.
Tarybų prezidiumams yra vadovavę:

  1. Jonas Šlepetys (1955 - 1961),
  2. Stasys Barzdukas (1961 - 1964),
  3. Vytautas Volertas (1964 - 1967),
  4. Juozas Kapočius (1967 - 1970),
  5. Vytautas Kamantas (1970 - 1973),
  6. Algis Rugienius (1973 - 1976),
  7. Raimundas Kudukis (1976 - 1979),
  8. Vytautas Izbickas (1979 - 1982),
  9. dr. Kazys Ambrozaitis (1982 - 1985),
  10. Algis Rugienius (1985 - 1988),
  11. Angelė Nelsienė (1988 - 1991),
  12. Vytautas Kamantas (1991 - 1994),
  13. dr. Zigmas Brinkis (1994 - 1997),
  14. Donatas Skučas (1997 - 2000),
  15. Regina Narušienė (2000 - 2006);
  16. Danguolė Navickienė (2006 - 2009)
  17. Juozas Polikaitis (2009 - 2021)

Veikla ir renginiai

Kiekviena JAV LB apylinkė skiria dėmesio tautiniams, kultūriniams, švietimo ir visuomeniniams reikalams.

Apylinkės rengia Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios šventes su giedamu himnu ir menine programa. Į renginius kviečia vietinį JAV valdžios atstovą. Stengiasi, kad Nepriklausomybės šventės proga būtų iškelta Lietuvos vėliava viešoje vietoje. Po oficialios programos susirenka pabendrauti neoficialiai. Kai kur atsisakyta formalumų ir švenčių proga organizuojami linksmo pobūdžio renginiai. Pvz., New Yorko lietuviai šventė Lietuvos nepriklausomybės dieną su džiazo koncertu ir profesionaliai paruoštomis vaišėmis.

Pagal galimybes apylinkės švenčia ir kitas šventes: Valstybės dieną, Jonines, Gedulo ir vilties dieną, Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dieną bei kitas istorines sukaktis.

Apylinkių nariai organizuoja meninius pasirodymus – muzikinių ansamblių, pavienių atlikej̇u,̨ šokių grupių; spektaklius, poezijos vakarus, dailės parodas, įdomių knygų pristatymus ir diskusijų vakarus, mini Lietuvos rašytojų, muzikų, poetų, visuomenininkų – sukaktis.

Bendruomenės nariai renginių metu renka lėšas paremti LB Krašto valdybos veiklą ragina turinčius balsavimo teisę balsuoti Lietuvos rinkimuose. Seka vietinę spaudą ir pastebėjus dezinformaciją apie Lietuvą – kreipiasi į redakciją.

Išskirtiniai projektai

Nuo 1957 m. JAV ar Kanados miestuose rengiamos Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventės, kuriose dalyvauja iki 2500 šokėjų ir iki 10000 žiūrovų. Nuo 1956 m. JAV ir Kanados lietuvių bendruomenės rengia Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventes, kuriose pasirodo iki 65 chorų ir iki 1400 atlikėjų. JAV lietuvių bendruomenė kartu su JAV lietuvių jaunimo sąjunga treti metai vykdo projektą „Šaknys“ – jaunimas ieško senų JAV lietuvių 33 kapinių ir jas tvarko. „Lietuvių išeivijos studentų stažuotė“ (LISS) – 5 savaičių programa, suteikianti studentams galimybę stažuotis Lietuvoje pagal savo pasirinktą profesiją, tobulinti lietuvių kalbą, susipažinti su šalies gyvenimu. Šiaurės Amerikos lietuvių verslo forumas (NALB Forum) – svarbiausias tradicinis tęstinis metų renginys, pabrėžiantis tvirtus verslo ryšius tarp Lietuvos ir Šiaurės Amerikos bei transatlantinės prekybos lyderių partnerystės svarbą.

Pasaulio lietuvių centras

Pasáulio lietùvių centras (angl. Lithuanian World Center), išeivijos lietuvių mokslo, kultūros ir švietimo įstaiga. Įkurtas 1987 buvusios d’Andres seminarijos komplekse Lemonte (Ilinojaus valstija). Tikslas – plėtoti mokslą, religinę, šalpos ir švietimo veiklą, tenkinti Čikagos regiono ir pasaulio lietuvių kilmės žmonių socialinius, kultūrinius, dvasinius ir švietimo poreikius. Centrui vadovauja renkama direktorių taryba, kuri sudaro vykdomąjį komitetą. 2024 Pasaulio lietuvių centre veikė apie 30 lietuvių organizacijų, tarp jų JAV lietuvių bendruomenės Lemonto apylinkė, Palaimintojo J. Matulaičio misija, Maironio šeštadieninė mokykla, Montessori mokykla Žiburėlis (įkurta 1989), mokyklėlė Pipirų ratelis, Lietuvių dailės muziejus, choras Dainava (įkurtas 1946 Vokietijos DP stovykloje, 1951 atkurtas Čikagoje), tautinių šokių grupės Grandis, Spindulys (įkurta 1976), Suktinis (įkurta 2005), sporto klubai ir lygos, Lietuvių fondas, Vydūno jaunimo fondas (įkurtas 1952), Lietuvos dukterų draugija (įkurta 1959), skautų organizacijos.

Lietuvių fondas

Lietuvių fondas (angl. Lithuanian Foundation) – Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių pelno nesiekianti šalpos organizacija, veikianti nuo 1962 m.. Įkurta Lietuvių fronto bičiulių iniciatyva Lemonte (Čikagos priemiestis); administracija įsikūrusi Pasaulio lietuvių centre.

Fondo lėšas sudaro Jungtinėse Amerikos Valstijose (daugiausia), Kanadoje, Vakarų Europoje, Australijoje, Pietų Amerikoje gyvenančių lietuvių aukos, palikimai, t. p. iš investicijų gautas pelnas. Fondui paaukotas kapitalas investuojamas, atleidžiamas nuo mokesčių; šalpai naudojamos lėšos iš investicijų.

Lietuvių fondas remia lietuvių išeivijos švietimą, kultūrą, mokslą, spaudą, padeda saugoti lietuvių tautines tradicijas, nuo 1990 m. remia ir nepriklausomos Lietuvos švietimą, mokslą, kultūrą, meną (nupirko ir Lietuvos dailės muziejui padovanojo 665 P. Domšaičio darbus), specialius Lietuvos kultūros ir švietimo ministerijų projektus, Lietuvos jaunimo organizacijas, Vilniaus krašto mokyklose dirbančius lietuvius mokytojus (jiems išmokėta apie 0,5 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). Veikla artimai susijusi su JAV lietuvių bendruomene (per ją Lietuvių fondas skiria lėšų kultūrinei, meninei, mokslo ir visuomeninei veiklai, jaunimo reikalams ir studentų stipendijoms). 1962–82 m. Lietuvių fondas lietuviškai veiklai paremti išleido 1 mln., iki 2020 m. – daugiau kaip 20 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (vien 2019 – apie 1,15 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių).

Švietimas

JAV Lietuvių bendruomenės Švietimo taryba rūpinasi lituanistiniu švietimu JAV, remia lituanistines mokyklas, teikia informacinę, konsultacinę, kvalifikacijos tobulinimo ir metodinę pagalbą mokytojams, remia lituanistines mokyklas, organizuoja konferencijas, kursus lituanistinių mokyklų mokytojams, leidžia ir parūpina lituanistinėms mokykloms vadovėlius ir kitą mokymo medžiagą, pagerbia nusipelniusius lituanistinių mokyklų mokytojus, organizuoja ,,Gintarinio obuoliuko” ir Nusipelniusio švietėjo konkursus, organizuoja meno konkursus.

JAV veikia 38 lituanistinės mokyklos. Visas mokyklų sąrašas.

JAV veikia trys lituanistinės stovyklos: Dainavos, Neringos ir Skautų. Lituanistinėse vasaros stovyklose vaikai gali mokytis lietuvių kalbos ir kultūros, taip pat sukurti naujas draugystes lietuvių tarpe.

Lietuvių kalba dėstoma dviejuose JAV universitetuose (The University of Washington ir University of Illinois, Chicago (UIC).

Žiniasklaida

JAV lietuvių bendruomenės naujienos publikuojamos jos svetainėje javlb.org ir Facebook paskyroje.

Bendruomenė šiuo metu leidžia 3 žurnalus:

„Bridge“ – Žurnalas anglų kalba, leidžiamas nuo 1977 metų. Jame rasite straipsnių apie JAV lietuvių veiklą, Lietuvos ir Amerikos lietuvių istoriją ir kultūrą. Per metus išeina 10 žurnalų. Sausio/vasario bei liepos/rugpjūčio numeriai yra jungtiniai.

„Pensininkas“ – 32 psl. žurnalas, skirtas vyresnio amžiaus lietuviams, spausdinamas padidintu šriftu (amerikietiškai – Large Print). Jame yra tokie skyreliai kaip ,,Iš krikščioniško pasaulio”, ,,Sveikata – brangiausias turtas”, ,,Kelionių gijos”. Žurnale rasite įvairiausių buityje reikalingų patarimų, taip pat, kaip auginti augalus, nesudėtingų, bet įdomesnių valgių receptų, eilėraščių ir linksmesnių nutikimų aprašymų. ,,Pensininką” redaguoja buvusi ilgametė ,,Draugo” dienraščio redaktorė Laima Apanavičienė. Žurnalas išeina kas antrą mėnesį, t. y. 6 kartus per metus.

„Lituanus“ – Žurnalas kultūros temomis, pradėtas leisti 1954 m. ir išeina kiekvieną metų ketvirtį. Žurnalas leidžiamas anglų kalba.

JAV veikia ir daugiau naujienų svetainių/ eina lietuviškų leidinių/. Seniausias – nuo 1909 m. leidžiamas laikraštis „Draugas“ (svetainė https://www.draugas.org/).

Sielovada

Pirmoji JAV lietuvių katalikų parapija buvo Šv. Jurgio parapija, įkurta 1891 metų kovo 30 dieną Shenandoah miestelyje, Pennsylvania valstijoje. 1941 m. veikė 124 lietuviškos parapijos. Dauguma turėjo pradžios mokyklas, kurioms vadovavo lietuviai kunigai ir vienuolės ir kuriose buvo dėstoma lietuvių kalba.

Po antrojo pasaulinio karo (1949–1954) pabėgėliai is sovietų užimtos Lietuvos papildė, atnaujino ir pagyvino parapijų veiklą. Prasidėjo šeštadieninių lietuviškų mokyklų kūrimas, ačiau ėmė trūkti lietuvių kunigų ir jaunieji parapijiečiai kraustėsi į užmiesčius ir lietuviškų parapijų sumažėjo iki 98.

Šiuo metu yra lietuviškų parapijų, kuriose nėra lietuviškai kalbančio kunigo, stengiamasi pasikviesti lietuvį kunigą bent ypatingomis progomis.

Lietuviškų bažnyčių JAV sąrašas. https://www.litua.com/lt/zinynas/baznycios JAV LB Religinių reikalų taryba puoselėja religinį auklėjimą per šeštadienines/savaitgalines mokyklas. Ji siekia stiprinti vaikų ir jaunimo religinį sąmoningumą, padėti tikybos mokytojams, ryškinti tikėjimo svarbą vaikų auklėjime, padėti rasti jungtį tarp lietuvių kultūros ir tikėjimo tradicijų, kurios yra esminiai susijusios su lietuvių kultūra.

Žymūs lietuviai

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, aktorė Rūta Lee, Poetai Bernardas Brazdžionis, Kazys Bradūnas, diplomatas Stasys Lozoraitis, Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Kronkaitis, PLB pirmininkės Regina Narušienė ir Danguolė Navickienė, sportininkai Pranas Lubinas, Ričardas Butkus, Johnny Unitas, kino režisierius Robertas Zemeckis, politikas Richard Durbin, dainininkai Anthony Kiedis, P!nk ir Brandon Flowers, teniso legenda Vitas Gerulaitis, režisierius Jonas Mekas, Jurgis Mačiūnas, garsūs aktoriai Karolis Bučinskis, Jason Sudeikis bei John C. Reilly, arkivyskupas Paulius Marcinkus ir kt.

Istorija

Anksčiausiai, jau 18 amžiuje, į JAV ėmė imigruoti Mažosios Lietuvos lietuviai; jų padaugėjo po 1848 revoliucijos ir ypač 19 a. pabaigoje (jie įkūrė savo šalpos organizacijų, parapijų, spaudą). Po Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo (1795 m.) ir po 1830–31 m.sukilimo JAV apsigyveno Lietuvos bajorų.

Pirmoji didelė lietuvių emigrantų banga ėmė plūsti XIX a. pabaigoje. Manoma, kad iki 1899 m. jų čia apsigyveno apie 50 000. Nuo 1898 m. JAV statistikoje lietuvius imta registruoti kaip tautybę. 1899–1914 atvyko daugiau kaip 252 000 lietuvių. Šimtai tūkstančių lietuvių iškeitė savo darbus tėvynės žemės ūkyje į Pensilvanijos kasyklas, Čikagos skerdyklas ir kitų didmiesčių gamyklas. Prastai mokėdami angliškai jie įkūrė savo rajonus ir bendruomenes, leido savo laikraščius ir turėjo orkestrus, pastatė savo bažnyčias. I pasaulinis karas ir griežtesnė JAV imigracijos politika 1921–29 m. pristabdė lietuvių imigracijos srautą. 1915–48 m. iš Lietuvos į JAV atvyko apie 20 000 žmonių. Antroji banga atvyko po Antrojo pasaulinio karo. Maždaug 1948 m. lietuviai gavo teisę palikti perpildytas pabėgėlių stovyklas Vokietijoje. JAV, niekada nepripažinusios Lietuvos okupacijos, juos priėmė. Tai buvo daugiausia elitas: intelektualai, menininkai. Jausdamiesi ištremti iš tėvynės, jie buvo nusiteikę labai patriotiškai – dalyvavo lietuvių sambūriuose, kurių svarbiausi buvo lietuviškos bažnyčios. 1960 m. surašymo duomenimis, JAV gyveno 402 846 lietuviai, daugiausia – Ilinojaus (daugiau kaip 75 000) valstijoje. Didžiulė antroji imigrantų banga sunkiai kovojo, siekdama pranešti pasauliui apie Lietuvos reikalus ir okupacijos žiaurumus. Nenuilstamas jų darbas prisidėjo prie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m.

JAV LB įkurta 1951 m., siekiant aktyviai dalyvauti Jungtinių Amerikos Valstijų gyvenime ir įsitraukti į jų kovą su komunizmu, išlaikyti lietuvybę, palaikyti ryšius su lietuviais kituose kraštuose, remti Lietuvos laisvinimo darbą. Pagal 1951 m. susitarimą su Amerikos lietuvių taryba (ALT; jos pagrindiniai tikslai – politiniai) bendruomenė turėjo labiau rūpintis Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių kultūros ir švietimo reikalais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pagrindiniu JAV lietuvių bendruomenės uždaviniu tapo Lietuvos Respublikos rėmimas, rūpinimasis lietuvių kultūros, švietimo, lietuvybės išlaikymo Jungtinėse Amerikos Valstijose reikalais.

Bendruomenės veikla finansuojama iš narių solidarumo mokesčio, aukų ir Lietuvių fondo (įkurtas 1961) lėšų. 1951 m. daugiausia iš Vakarų Europos karo pabėgėlių stovyklų į Jungtines Amerikos Valstijas atvykusių lietuvių iniciatyva nutarta steigti organizaciją, kuri vienytų visų politinių pažiūrų ir kartų lietuvius. Sudarytas Laikinasis organizacinis komitetas (pirmininkas prelatas J. Balkūnas) atliko informacinį ir organizacinį darbą, parengė būsimos JAV lietuvių bendruomenės Statuto projektą, 1951 m. lapkritį Niujorke sušaukė steigiamąjį suvažiavimą, koordinavo bendruomenės apylinkių ir apygardų kūrimąsi. Naujosios emigrantų bangos nariai įtraukdavo į apylinkių kūrimą ir anksčiau atvykusius lietuvius, steigiamieji susirinkimai neretai vykdavo lietuvių parapijų salėse ar lietuvių klubuose. Dažnai senieji išeiviai tapdavo apylinkių pirmininkais, naujieji – vykdomaisiais vicepirmininkais ar sekretoriais. Didesnių lietuvių telkinių veikėjai steigė apygardas (dažnai atitiko Jungtinių Amerikos Valstijų administracinį teritorinį suskirstymą). 1952–55 m. buvo įkurta 60 apylinkių, jos sutelktos į 8 apygardas. 1955 m. surengti pirmieji tarybos rinkimai. Vadovauti kultūrinei veiklai 1951 m. įsteigtas Kultūros fondas, nuo 1968 m. – Kultūros taryba. Kultūros taryba rūpinosi (iki 1970 m.) lietuvių literatūros, lituanistinių vadovėlių leidimu, 1956–94 m. vadovavo Pasaulio lietuvių archyvui (nuo 1994 m. archyvą administruoja Lituanistikos tyrimo ir studijų centras). Rengia Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados lietuvių dainų šventes (1956–71 m. surengta 7), tautinių šokių šventes (kartu su Kanados lietuvių bendruomene ir Tautinių šokių institutu; 1963–2000 m. surengta 11), teatro festivalius (1968–2000 m. surengta 10), kasmetinę Premijų šventę (nuo 1980; teikiamos premijos geriausiems literatūros, teatro, muzikos, dailės kūrėjams, žurnalistams, radijo ir kultūros darbuotojams, mokytojams, lituanistinėms mokykloms; remia Lietuvių fondas), Mokslo ir kūrybos simpoziumus (1969–2019 surengta 16; nuo 1991 kas antras vyksta Lietuvoje), nuo 1990 – Lietuvos menininkų pasirodymus, parodas, 1991 surengė Lietuvių muzikos festivalį (didžiausias iki tol Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių kultūrinis renginys). Iš Lietuvių mokytojų sąjungos Amerikoje 1959 išsirutuliojusi JAV lietuvių bendruomenės Švietimo taryba rūpinasi Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių švietimu, steigia lituanistines mokyklas, jas inspektuoja, organizuoja mokytojų tobulinimosi kursus, rengia programas, leidžia vadovėlius ir mokymo priemones, 1968–91 leido žurnalą Švietimo gairės, 1994 iš Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacijos (vargdienių seserys) perėmė vaikų žurnalo Eglutė leidimą.

1971 m. visuomeninei ir politinei veiklai koordinuoti sudaryta JAV lietuvių bendruomenės Visuomeninių reikalų taryba: dėl SSRS įvykdytos Lietuvos okupacijos ir aneksijos ji rengė lietuvių atstovų susitikimus su Jungtinių Amerikos Valstijų valdžios pareigūnais, siuntė delegacijas į Baltuosius Rūmus, Valstybės departamentą, Kongresą, spausdino leidinius apie Lietuvoje SSRS valdžios vykdomus žmogaus teisių pažeidimus (1972–86 m. leistas metraštis The Violations of Human Rights in Soviet Occupied Lithuania). JAV lietuvių bendruomenė kartu su Jungtinių Valstijų estų ir latvių organizacijomis pasiekė, kad nuo 1975 m. iš Miuncheno būtų pradėtos transliuoti Laisvės radijo laidos lietuvių kalba (1983 m. perkelta į Laisvosios Europos radiją). Visuomeninių reikalų taryba t. p. rūpinosi išsaugoti Lietuvos diplomatinę tarnybą (dar Jungtinių Amerikos Valstijų santykiai su Lietuva). Dėl JAV lietuvių bendruomenės politinio aktyvumo pašlijo jos santykiai su ALT, o sustiprėjus šios įtakai Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto taryboje ir valdyboje – ir su Vyriausiuoju Lietuvos išlaisvinimo komitetu. Bendradarbiavimas su šiomis organizacijomis nutrūko. ALT iniciatyva 1981 m. buvo įsteigta vadinamoji Reorganizuota JAV lietuvių bendruomenė. Iki 1986 m. JAV lietuvių bendruomenė ir Reorganizuota lietuvių bendruomenė bylinėjosi Jungtinių Amerikos Valstijų teismuose dėl vardo pasisavinimo. 1986 m. gruodį sutarta sujungti abi bendruomenes. Lietuvos Sąjūdžio, nepriklausomybės atkūrimo ir pasaulinio pripažinimo, ekonominės blokados laikotarpiu ryšiams su Lietuva stiprinti ir su Jungtinių Amerikos Valstijų administracijos įstaigomis palaikyti Vašingtone veikė 1989 m. įkurta JAV lietuvių bendruomenės įstaiga, 1990 m. Čikagoje – Politinės veiklos koordinacinis komitetas, 1991 m. Filadelfijoje – JAV lietuvių bendruomenės komunikacijos centras; šios įstaigos perėmė dalį Visuomeninių reikalų tarybos pareigų, koordinavo Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių politinę veiklą. 1991 m. Visuomeninių reikalų taryba perėmė Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto ir jo Lietuvių informacijos biuro Vašingtone funkcijas.

JAV lietuvių bendruomenei senstant reikėjo rūpintis socialiniais reikalais. 1980 m. įsteigta bendruomenės Socialinių reikalų taryba nuo 1983 m. leidžia žurnalą Pensininkas (iki 2003 m. redaktorius K. Milkovaitis, vėliau redakcinė kolegija), rūpinasi Lietuvių sodyba Clevelande (įkurta 1983 m.), lietuvių centru ir restoranu Seklyčia Čikagoje (čia po 1990 m. vyksta informaciniai renginiai naujiesiems lietuvių imigrantams), rengia radijo programą Margutis II, konferencijas Pagalba Lietuvai (1992–99 m. įvyko 3), 1991 m. įkūrė komitetą Lietuvos vaikų viltis (rūpinasi neįgalių vaikų iš Lietuvos gydymu Jungtinėse Valstijose), 1993 m. komitetą Lietuvos našlaičių globa (šelpia daugiau kaip 1000 Lietuvos našlaičių, iki 2003 m. surinkta apie 2 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), 1995 m. fondą Lietuvos partizanų globa (remia buvusių partizanus, jų šeimas), 1999 m. komitetą Vaikai (rūpinasi vaikų iš Lietuvos įvaikinimu). Jungtinėse Amerikos Valstijose lietuviai buvo įkūrę daugiau kaip 100 lietuviškų parapijų. 1982 m. įsteigta JAV lietuvių bendruomenės Religinių reikalų taryba iš dalies koordinuoja lietuvių katalikų bendrą religinę veiklą. Ji koordinavo Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių parapijų metų (1982 m. paskelbė bendruomenė, Amerikos lietuvių Romos katalikų federacija, Kunigų vienybė, Amerikos lietuvių Romos katalikių moterų sąjunga, Lietuvos vyčiai, Ateitininkų federacija ir Lietuvių katalikų tarnyba), Šv. Kazimiero 500 mirties metinių minėjimo Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Vatikane (1984 m.), Lietuvos krikšto 600 metų (1987 m.) renginius. Religinių reikalų taryba t. p. rūpinosi Lietuvoje slapta leistos Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos ir kitos pogrindžio spaudos platinimu Jungtinėse Amerikos Valstijose, palaikė ryšius su lietuvių išeivių sielovados tarnyba. Jungtinių Amerikos Valstijų, t. p. lietuvių išeivijos ekonominiams ryšiams su Lietuva plėsti 1992 m. įkurta JAV lietuvių bendruomenės Ekonominių reikalų taryba 1993 m. Los Andžele surengė Jungtinių Amerikos Valstijų–Lietuvos verslo konferenciją ir Prekybos parodą. Nuo 1995 m. prie Lietuvos Respublikos Seimo veikia Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisija (iki 2002 m. LR Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės atstovų komisija), kuri siekia puoselėti Lietuvoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančių lietuvių bendradarbiavimą, rūpinasi abipuse pagalba ir parama, keičiasi mokslo, kultūros ir kita informacija, Seimui ir kitoms valstybės institucijoms teikia pasiūlymus, kurie stiprintų valstybingumą ir demokratinių tradicijų bei institucijų plėtrą. Komisija posėdžiauja ne rečiau kaip du kartus per metus, ją sudaro visų Seimo frakcijų atstovai ir 5 JAV lietuvių bendruomenės tarybos nariai, vadovauja du pirmininkai (po vieną renka Seimo frakcijų ir JAV lietuvių bendruomenės atstovai). 1955–63 m. JAV lietuvių bendruomenė leido biuletenį Amerikos lietuvių bendruomenė (jį 1963 m. pakeitė Pasaulio lietuvių bendruomenės leidžiamas Pasaulio lietuvis), nuo 1977 m. anglų kalba leidžia žurnalą Bridges (jis siunčiamas Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso nariams).

Statistika

2024 m. JAV gyveno 622.561 (2000 m. 659.992) lietuvių kilmės žmonių (0.18 % tarp JAV gyventojų)[1]

Pasiskirstymas pagal valstijas:

Ilinojus 74,215
Pensilvanija 65,196
Kalifornija 45,422
Masačusetsas 43,215
Niujorkas 41,573
Florida 38,337

Šaltiniai

https://javlb.org/apie-mus/

https://new.javlb.org/wp-content/uploads/2020/03/GoogleDrive_20180928-KA-VEIKIA-JAV-LB-TARYBA.pdf

https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-kataliku-parapijos-iseivijoje/

https://www.vle.lt/straipsnis/draugas-2/

https://javlb.org/musu-istorija/

Renginio „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“ leidinys, 2024 m.

https://123.emn.lt/

https://geografija6-8.mkp.emokykla.lt/lt/mo/zinynas/lietuviu_emigracija_i_amerika/

https://www.vle.lt/straipsnis/pasaulio-lietuviu-centras/

  1. ↑ https://worldpopulationreview.com/state-rankings/lithuanian-population-by-state
Rodomas puslapis "https://m.lietuvai.lt/w/index.php?title=JAV_lietuvių_bendruomenė&oldid=34116846"