Jankelis Grinbla
| Jankelis Grinbla | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1892 m. |
| Mirė | † 1961 m. Rusijoje |
|
| |
| Veikla | Verslininkas prekybininkas, visuomenininkas, politinis kalinys ir tremtinys
|
Jankelis Grinbla (Grimbla, Grimblas 1892 m., – 1961 m. Rusijoje) – Verslininkas prekybininkas, visuomenininkas, politinis kalinys ir tremtinys .
Biografija
Tremties dokumentuose minimas kaip gimęs 1882 m.
Tėvas Giršas Grinbla.
XX a. pirmojoje pusėje J. Grinbla gyveno Anykščiuose, Skiemonių gatvėje Nr. 7 (dabar – S. Dariaus ir S. Girėno gatvė), kur vertėsi grūdų prekyba. 1931 m. sudarytame Utenos apskrities žydų verslininkų sąraše minimas Kopelevičiaus ir Grinblos bendras verslas – linų ir sėmenų prekyba, tikriausiai įkurtas kartu su Anykščių pirkliu Mauša Kopelevičiumi, gyvenusiu toje pačioje gatvėje.
1924 m., kai Anykščiuose, valsčiaus centre, buvo kuriama Anykščių savanorių gaisrininkų draugija, J. Grinbla buvo vienas septynių šios draugijos steigėjų – ir vienintelis Anykščių žydų bendruomenės narys, palaikęs tokią iniciatyvą ir pats aktyviai ją rėmęs.
Netrukus J. Grinbla buvo išrinktas šios draugijos valdybos pirmininku ir šias pareigas, vis į jas perrenkamas, ėjo iki pat 1940 m., kol tokia draugija iki sovietinės okupacijos veikė. Į draugijos valdybą ir į savanorių gaisrininkų komandas jis subūrė ir daugiau žydų, kviesdamas tautiečius savanoriškai veiklai miesto bendruomenės labui. Jo iniciatyva ir rūpesčiu Anykščių centre, prie jo namų, 1935 m. buvo pastatyta ir 1935 m. birželio 16 d. iškilmingai atidaryta mūrinė ugniagesių būstinė – stoginė, sudariusi sąlygas efektyviai organizuoti priešgaisrinę apsaugą Anykščiuose ir 6 kilometrus aplink miestą.
Gaisrininkų vadu jis paskyrė buvusį Lietuvos kariuomenės savanorį ir Nepriklausomybės kovų dalyvį Benjaminą Giršą Šliosbergą (1901–1941).
Savanorių ugniagesių draugija sukaupė gaisrų gesinimo inventorių, įsigijo ir muzikos instrumentus, organizavo 10 asmenų pučiamųjų orkestrą. Tačiau dėl to, kad savanoriais ugniagesiais iki 1940 m. liko beveik vien žydai, Anykščiuose kildavo nesutarimų tarp lietuvių ir žydų bendruomenių, ugniagesiai buvo kaltinami kartais tyčia nelaimės akivaizdoje veikiantys neefektyviai. Šiuos ginčus 1940 m. birželį nutraukė pirmoji sovietinė okupacija, kai savanorių gaisrininkų veikla kiek laiko buvo sustabdyta.
1941 m. birželio 14 d. J. Grinbla Anykščiuose buvo suimtas, atskirtas nuo šeimos ir išvežtas į Rešiotų lagerį (Žemutinio Ingašo raj., Krasnojarsko kr., Sibiras, Rusija). Tuo pačiu metu suimta jo žmona su vaikais buvo ištremta į Barnaulo rajoną (Altajaus kraštas, Sibiras, Rusija). Tą dieną 10 visuomeniškai aktyviausių Anykščių žydų šeimų buvo įtraukta į tremiamųjų sąrašus ir išvežta į Rytus.
1943 m. vasario 3 d. Ypatingasis pasitarimas nuteisė J. Grinblą penkeriems metams kalėti. 1946 m. atlikęs kalinimo bausmę Rešiotuose, jis persikėlė į tremtį Bijske (Altajaus kr., Rusija) ir ten kartu su šeima gyveno 1946–1960 m., kol 1960 m. vasario 26 d. sulaukė paleidimo iš tremties. Net ir paleistas iš tremties, į Lietuvą jis nebegrįžo.
Buvo vedęs, žmona Lėja Grinbla (Grinblienė), Abraomo (1891 – po 1958) – prekybininkė, 1941–1958 m. tremtinė Altajaus krašte. Vaikai: Šulija Grinblaitė (1930–1946) – nuo 1941 m. tremtinė Altajaus krašte, mirusi tremtyje, ir Aleksandras Jankelis Grinbla (g. 1934 m.) – 1941–1958 m. tremtinys Altajaus krašte.
Mirė 1961 m. Rusijoje.
Šaltiniai
| Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius |