Jara-Šetekšna
Šetekšna | |
---|---|
| |
Ilgis | 87,9 km |
Nuolydis | 74 cm/km |
Baseino plotas | 610,5 km² |
Vidutinis debitas | 5,17 m³/s |
Ištakos | Dauliūnai |
Žiotys | Šventoji |
Šalys | Lietuva |
Jara-Šetekšna (iki buvusio Jaros ežero vadinama Šetekšna, žemiau ežero – Jara) – upė šiaurės rytų Lietuvoje. Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 12210450. Ištakos Dauliūnų kaime, Rokiškio rajone, 4 km į pietvakarius nuo Jūžintų[1]. Ištakų altitudė 140,2 m. Aukštupyje teka į šiaurės vakarus, šiaurę, prateka Šetekšnio ežerą, Radžionių, Rudbalio, Kamajų šilo, Dimitreliškių miškus, vidurupyje pasuka į vakarus, teka pelkėtu slėniu, pasuka į pietus ir toliau teka Kupiškio–Rokiškio rajonų riba. Pačiame žemupyje teka Anykščių rajonu, kerta Rimdžių, Bajorų, Lydimų ir Galvydžių miškus. Įteka į Šventąją ties Galvydžiais, 7 km į pietvakarius nuo Svėdasų. Įtekėjimo altitudė 75,4 m.
Intakai: Uosija, Rūdkasys, Žvygupis, Motiejiškis, Maleiša, Jš - 1, Pailgabradys, Svėdasa, Uosinta (kairieji); Vargupys, Lėškupys, Jš - 6, Luolys, Velniupys, Valkupys, Pertakas, Ešerinis, Jš - 4, Vaduva, Viluinis, Banikiškis, Aluotis (dešinieji).
Aukštupyje vaga sureguliuota.
Vagos plotis žemupyje 9–10 metrai.[2]. 1939 m. upės vaga patiesinta, išlyginti krantai ir suvienodintas gylis, nugriauti nenaudojami statiniai.
Upės krantuose ir Jodkonių pakraštyje 1933–1934 m. tiesinant vagą rasta neolito raginių ir kaulinių įrankių. 1975–1976 m. Istorijos instituto archeologai ištyrė dvi neolito gyvenvietes dešiniajame Jaros krante. Buvo rasta židinių, titnago dirbinių, akytos ir virvelinės keramikos puodų šukių. Šios gyvenvietės priklauso Narvos kultūrai.
Didesnės gyvenvietės prie upės: Kamajai, Bajoriškiai, Panemunėlio GS, Šetekšnos, Gučiūnai, Vaitkūnai, Jotkonys, Vikonys, Sliepšiškis.
Etimologija
Upėvardis Šetekšna galimai sietinas su šėtoti („dūkti, siausti“), šėtas („storas, riebus“), šėtas, šėtos („kilpos, sietas paukščiams gaudyti“). Kai kurie kalbininkai siūlo žodį „Jara“ laikyti finiškos kilmės[3] (plg. suom. järvi „ežeras“, kuris savo ruožtu suomių kalbininkų yra laikomas skoliniu iš baltų kalbų[4]).
Nuorodos
Šaltiniai
- ↑ maps.lt duomenys
- ↑ Jara-Šetekšna. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 105 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.
- ↑ http://tcoimom.suntuubi.com/?cat=13 Archyvuota kopija 2015-02-15 iš Wayback Machine projekto. Fi. järvi 'lake' < PreF *jävrä- > Proto-Finnic *järv- > Blt./Slv. or Baltic *jaura- > PIE ?*iouh1r-
- Henrikas Adolfas Kebeikis. Žvilgsnis į Lietuvos tiltus. TILTAI PER KITAS LIETUVOS UPES, Kopa, Kaunas, 2004 m., 488 psl. (351-388 psl.)
|