Džiazas

Šis straipsnis apie muzikos stilių. Apie lietuvišką kino filmą žr. čia

Džiazas
Stilistinės ištakos:	Bliuzas ir kita Afroamerikietiška liaudies muzika, Regtaimas, West African music, Europos žygiuojantys orkestrai, XX a. Naujojo orleano stilius.
Kultūrinės ištakos:	XX a. pradžia, Naujasis Orleanas, JAV
Tipiniai muzikiniai instrumentai:	Saksofonas – Trimitas – Trombonas – Klarnetas – Fortepijonas – Gitara – kontrabosas – Bosinė gitara – Būgnai – Vokalas
Vyraujantis populiarumas:	1920 - 1970 m.

Džiazas armėniškoje monetoje

Džiazas Jūros šventėje

Džiazas – profesionali improvizacinės muzikos rūšis, susiformavusi XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje kaip Vakarų Afrikos ir Europos muzikinių tradicijų jungties rezultatas.

Istorija

Džiazas pradėjo formuotis XIX a. pabaigoje JAV pietuose. Svarbiausias tuo meto džiazo muzikos centras buvo Naujasis Orleanas, tada labai margos nacionalinės sudėties miestas. Vieni iš džiazo muzikos pradininkų – tai iš Afrikos atvežtų juododžių vergų palikuonys. Džiazo kūrimui įtakos taip pat turėjo Klasikinė muzika, kariniai maršai, įvairių tautų emigravusių į JAV liaudies muzika. XX a. trečiajame deš. džiazo populiarumas išaugo, formavosi bigbendai- orkestrai sudaryti iš daugelio atlikėjų, atliekantys daugiausiai Svingo stiliaus muziką. Garsiausi to meto atlikėjai - Duke Ellington, Louis Armstrong, Benny Goodman, Artie Shaw.

Po antrojo pasaulinio karo džiazo populiarumas sumažėjo, dauguma bigbendų iširo, visuomenės dėmesį patraukė pop muzika- rokenrolas. Tačiau džiazas nenustojo vystytis. Atsirado Bebop- nauja džiazo forma pasižyminti itin sudėtinga atlikimo technika, naujais ritmais, solistų improvizacijomis. Vyravo mažos muzikantų grupės- nuo 3 iki 8 atlikėjų. Bebop'o kūrėjai siekė atsiriboti nuo populiariojo Svingo, akcentavo kūrybinę, ne tik pramoginę džiazo vertę. Bebop'as pakėlė džiazą iš populiariosios muzikos lygmens į naują muzikos meno formą. Bebop'as buvo pirmoji moderniosios muzikos forma. Bebop'o pradinikai- Charlie Parker, Dizzy Gillespie, Thelonious Monk reformavo džiazą ir paruošė kelią įvairioms naujoms džiazo formoms.

Džiazas vystosi organiškai, naujos jo formos atsiranda iš senųjų, jis nepaliaujamai plečiasi ir siekia naujų meno aukštumų. Tokiu būdu jauni bigbendų muzikantai sukūrė Bebop'ą, pats Bebop'as vystėsi į Cool Jazz, Free Jazz stilius.

Džiazas Europoje atsirado maždaug XX a. trečiajame dešimtmetyje. Europietiškojo džiazo pradininkais laikomi prancūzas Stephane Grappelli ir belgas Django Reinhardt, žinoma jie sėmėsi įkvėpimo iš amerikietiškojo džiazo, tačiau jau nuo pat pirmųjų atlikėjų europietiškasis džiazas turėjo specifinių savybių.

Dėl nacių rasistinės politikos Nacistinėje Vokietijoje džiazas buvo paskelbtas "Išsigimusiu menu" ir draudžiamas. Likusioje Europos dalyje tarpukariu džiazas buvo populiarioji šokių muzika, kurią ignoravo klasikinės muzikos atlikėjai. Džiazo situacija Europoje pasikeitė po karo. Amerikiečiai džiazo atlikėjai pradėjo dažniau lankytis Europoje, kai kurie jų net apsigyveno joje. Bebop'as sulaukė didelio populiarumo Europoje, pradėjo kurtis pirmieji klubai skirti ne tik šokti pagal džiazą, bet ir klausytis šios muzikos. Klasikinės muzikos atlikėjai atkreipė dėmėsį į džiazą, pradėjo groti jį. Taip pradėjo vystytis europietiškasis Laisvasis(Free) džiazas, pasižymintis džiazo ir klasikos elementų derinimu, sudėtingomis improvizacijomis, laisvu ritmu ir harmonija. Bene garsiausi europiečiai džiazo atlikėjai yra Jan Garbarek, Peter Brötzmann, Michel Petrucciani, Tomasz Stanko.

Džiazas Lietuvoje

Tarpukario Lietuvos spaudoje ne kartą mirgėjo žodis džiazas. Tačiau turbūt tai nebuvo tikrasis džiazas, veikiausiai populiarių šlagerių ir klasikinių kūrinių ištraukos. Deja, tam įrodyti ar paneigti neliko jokių patikimų įrašų.

Pirmasis Lietuvoje ir antrasis Baltijos šalyse džiazo festivalis „Jaunystė 68“ įvyko Elektrėnuose 1968 m. Didžiulį postūmį Lietuvos džiazo raidai davė kompozitoriaus ir pianisto Viačeslavo Ganelino, perkusininko Vladimiro Tarasovo ir saksofonininko Vladimiro Čekasino trio (GTČ) kūrybinė veikla. GTČ avangardinis džiazas plačiai skambėjo ne tik Lietuvoje ir visoje Sovietų Sąjungoje, bet ir už jos ribų.

Šiuo metu Lietuvoje veikia vienas profesionalus džiazo kolektyvas - Kauno bigbendas. Žymiausi atlikėjai - saksafonininkai Vladimiras Čekasinas, Petras Vyšniauskas, Vytautas Labutis, trimitininkas Valerijus Ramoška, trombonininkas Skirmantas Sasnauskas, vokalistė ir fleitininkėNeda Malūnavičiūtė. Daug žiūrovų sutraukia tarptautiniai Birštono, Kauno, Vilniaus, Klaipėdos džiazo festivaliai. Lietuva yra tarp stipriausiųjų savo džiazo muzika tarp centrinės ir Rytų europos valstybių.

Žymiausi atlikėjai

Taip pat skaitykite

Nuorodos

Vikiteka

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.

Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+22-0=22 wiki spaudos ženklai).