Dniepropetrovskas
| Dniepropetrovskas (kirč. Dniepropetròvskas (Dnipropetròvskas)) ukr. Дніпропетровськ | |
|---|---|
 
| |
 | |
  Dniepropetrovskas | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė: |  Ukraina
|
| Sritis: |  Dniepropetrovsko sritis
|
| Įkūrimo data: | 1776 m. |
| Magdeburgo teisė nuo: | 1783 m. |
| Gyventojų: | (2007 m.) |
| Plotas: | 380 km² |
| Tankumas: | 2 844 žm./km² |
| Pašto kodas: | 49000-489 |
| Tel. kodas: | +380-56 |
| Tinklalapis: | [1] |
 Vikiteka: |
DniepropetrovskasVikiteka |
| Kirčiavimas: | Dniepropetròvskas (Dnipropetròvskas) |
Dniepropetrovskas (1776–1796 m. ir 1802–1926 m. Jekaterinoslavas, 1796–1802 m. Novorosijskas) – milijoninis miestas pietryčių Ukrainoje; srities centras.
Istorija[taisyti]
1776 m. miestą įkūrė rusas Grigorijus Potiomkinas ir carienės Jekaterinos Didžiosios garbei pavadino Jekaterinoslavu. Miesto teisės suteiktos 1783 m. Dabartiniu pavadinimu miestas žinomas nuo 1926 m.
1789 m. pastatyti klasicistiniai G. Potiomkino rūmai (archit. I. Starovas; perstatyti XIX a., vėliau sugriauti, atstatyti 1953 m.). XVIII a. pab. pastatytas gelumbės fabrikas. 1835 m. pastatytas Viešpaties Atsimainymo soboras (archit. A. Zacharovas). XIX a. pab.- XX a. pr. mieste iškilo eklektiniai pastatai.[1]
1932 m. pastačius vandens jėgainę ant Dniepro upės paskatino miesto pramonės augimą, kuris prasidėjo apie 1880 m. nutiesus geležinkelį. Antrojo pasaulinio karo metu (1941–1943) Dniepropetrovską okupavo vokiečiai. Iki 1991 m. dėl raketinės pramonės miestas buvo uždaras užsieniečiams.
Per Pirmąjį pasaulinį karą Jekaterinoslave apsigyveno lietuvių karo pabėgėlių. Po 1917 m. Spalio perversmo ir Rusijos pilietinio karo dauguma lietuvių grįžo į Lietuvą.
Geografija[taisyti]
Miestas išsidėstęs abiejuose Dniepro upės krantuose.
Klimatas[taisyti]
Klimatas vidutinių platumų, kontinentinis.
 Dniepropetrovsko klimatas 
| |||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
| Rekordinė aukščiausia °C | 11,5 (1971) | 17,5 (1990) | 24,1 (1983) | 28,4 (1975) | 35,1 (2007) | 36,6 (1954) | 38,0 (2002) | 40,1 (1930) | 36,5 (1994) | 30,6 (1952) | 23,6 (1932) | 13,7 (2000) | 40,1 (1930) |
| Vidutinė temperatūra °C | -5,5 | -4,1 | 0,8 | 9,4 | 16,0 | 19,6 | 21,3 | 20,6 | 15,4 | 8,4 | 2,5 | -2,1 | 8,5 |
| Rekordinė žemiausia °C | -28,4 (1954) | -29,7 (1954) | -26,4 (1964) | -7,5 (1956) | -2,6 (1940) | 4,7 (1958) | 7,6 (1956) | 3,9 (1970) | -3,1 (1977) | -7,4 (1971) | -20,1 (1931) | -24,6 (1969) | -29,7 (1954) |
| Krituliai mm | 45 | 36 | 34 | 38 | 46 | 59 | 56 | 37 | 36 | 32 | 42 | 52 | 513 |
| Duomenys: Dniepropetrovsko klimatas[2] 2009 01 16 | |||||||||||||
Gyventojai[taisyti]
2007-aisis mieste gyveno 1 080 846 gyventojų ir buvo trečias pagal gyventojų skaičių tarp visų Ukrainos miestų.
 | |||||||||
| 1792 m. | 1863 m. | 1914 m. | 1920 m. | 1989 m.sur. | 1996 m. | 2006 m. | 2007 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2 194 | 20 000 | 211 100 | 189 000 | 1 178 000 | 1 147 000 | 1 025 044 | 1 039 000 | ||
| |||||||||
Švietimas ir kultūra[taisyti]
Yra Ukrainos mokslų akademijos filialas. Dniepropetrovsko universitetas, įkurtas 1918 m., žemės ūkio universitetas, kasybos (įk. 1899 m.), metalurgijos (įk. 1930 m.) institutai. Veikia dailės ir istorijos muziejai, 5 teatrai, tarp jų operos ir baleto teatras, atidarytas 1974 m., filharmonija, Botanikos sodas.
Ekonomika[taisyti]
Didelis pramonės centras, mineralais gausiame regione. Gerai išvystytas geležinkelio ir vandens transportas, leidžiantis susisiekti su geležimi gausiu Krivoj Rogu Doneco baseine ir mangano kasyklomis Nikopolyje, yra upių uostas ir oro uostas. Dniepropetrovske išplėtota juodoji metalurgija, metalo apdirbimas, plieno, elektrovežių, metalurgijos ir kasybos įrangos, žemės ūkio mašinų, staklių, presų, radijo imtuvų gamyba, chemijos (kokso chemijos, padangų, plastikų, dažų, lakų, azoto trąšų, sintetinių dervų), siuvimo, trikotažo, avalynės, statybinių medžiagų, medžio apdirbimo, baldų, popieriaus, maisto (mėsos, alaus) pramonė.
Sportas[taisyti]
- FK Dnìpro Dnìpropetrovsʹk (futbolas)
Miestai partneriai[taisyti]
Dniepropetrovskas yra užmezgęs partnerystės ryšius su šiais miestais:
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ Dniepropetrovskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 36 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- ↑ "Dniepropetrovsko klimatas (English)." Nuoroda tikrinta 2009-01-16.
| ||||||||||||||
