Jieznas
Jieznas | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Visuotinė lietuvių enciklopedija | ||||||||||||||||
Jieznas nuo kelio į Merkinę | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Kauno apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Prienų rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija: | Jiezno seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 1 047 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
Pašto kodas: | LT-59058 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Vikiteka: | JieznasVikiteka |
Jieznas – miestas Prienų rajono savivaldybėje, 15 km į rytus nuo Prienų, prie kelio 129 Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė, 1 km į šiaurę nuo kelio A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė. Seniūnijos centras, yra 3 seniūnaitijos: Centro, Mokyklos, Vilniaus. Miesto gatvių tinklas – taisyklingas stačiakampis, su baroko laikotarpiui būdinga išryškinta kompozicine ašimi. Jiezno centrinėje dalyje suformuota keturkampė aikštė.
STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI |
Jiezno Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia, barokinė dvibokštė bažnyčia, pastatyta 1670 m., perstatyta 1772 m., stačiakampio plano, vienanavė, su kripta. Bažnyčios viduje išliko vertinga sienų tapyba (1770-1772 m., nežinomas italų dailininkas), du žalvariniai varpai (1770 m. ir 1878 m.) |
Lietuvos savanorių kapai |
Buvusioje Jiezno dvaro sodyboje, statytoje XVIII a. antroje pusėje – XIX a. pirmoje pusėje, išliko Pacų rūmų, kurie garsėjo puošnumu ir prabanga, vakarinis korpusas (po 1953 m. rekonstrukcijos pakeistas), kumetynas, ūkinis pastatas ir mišraus plano parkas, įkurtas XVIII a. pirmoje pusėje. Išlikęs 3,5 ha dvaro parkas. |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
Jiezno gimnazija
|
Jiezno biblioteka |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
Paštas |
Palaikomojo gydymo ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras |
Vaikų globos namai, kuriais rūpinasi fondas „Jiezno vaikai“ |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
Kultūros namai |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija
Miesto pietiniame pakraštyje telkšo Jiezno ežeras, teka Jieznelės upelis.
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Jieznas TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
Pirmasis rašytinis šaltinis, kuriame minimas Jiezno vardas, yra 1492 m. gruodžio 4 d. Ldk Aleksandro privilegija – čia minimas didžiojo kunigaikščio Jiezno dvaras ir Jiezno valsčius, nuo 1507 m. privati nuosavybė. 1581 m. minimas Jiezno miestelis, linijinio plano.
1633 m. Jiezno dvarą nupirko Lietuvos didysis iždininkas Steponas Pacas ir Jieznas ilgainiui (XVII–XVIII a.) tapo Pacų giminės rezidencija. XVI a. pabaigoje buvo Jiezno evangelikų reformatų bažnyčia, 1634 m. paversta katalikų bažnyčia. Pirmąją Jiezno bažnyčią 1643 m. pastatydino Steponas Kristupas Pacas. XVII a. viduryje miestelis perplanuotas, 1670 m. pašventinta nauja Jiezno bažnyčia, pastatyta Lietuvos didžiojo kanclerio K. Z. Paco iniciatyva.
XVIII a. pradžioje, per Šiaurės karą, miestelį apiplėšė Švedijos kariuomenė. 1710 m. Jieznas gavo turgų, 1748 m. – prekymečių privilegiją. 1775 m. Pacai pastatydino dvaro rūmus. 1795 m. buvo 372 gyventojai, 9 amatininkai.[6]
1812 m. Jiezną apiplėšė Napoleono kariauna, nors tuometinis dvaro savininkas Liudvikas Pacas buvo Napoleono adjutantas, prancūzų armijos generolas. L. Pacas rėmė 1831 m. sukilimą, vadovavo sukilėlių korpusui, bet nuslopinus sukilimą priverstas bėgti užsienin. 1837 m. dalis miestelio ir Jiezno dvaras sudegė, rūmai nebeatstatyti.
Miestelis sparčiai plėstis ėmė XIX a. 2-ojoje pusėje nutiesus kelią Kaunas–Druskininkai. 1897 m. gyveno 1255 žmonės. 1909 m. buvo 5 gatvės (pagrindinės – Didžioji ir Punios).
XX a. pradžioje Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, Jieznas buvo tapęs kovų židiniu. 1919 m. vasario 10-13 d. čia vyko Jiezno kautynės tarp lietuvių, kuriems padėjo vokiečiai, ir bolševikų. Raudonoji Armija buvo užėmusi Vilnių ir ruošėsi žygiui į Kauną, bet Jiezne sutiko didelį pasipriešinimą: lietuviai puolė bolševikus, bet dėl mažesnių pajėgų pralaimėjo mūšį, žuvo 18 savanorių, keliolika pateko nelaisvėn. Vasario 13 d. sulaukę pastiprinimo lietuviai sumušė bolševikus ir privertė juos trauktis. Tai buvo svarbi pergalė tolesnei Kauno gynybai.
1924 m. išparceliuotas Jiezno dvaras. 1930 m. Jiezne buvo 117 namų,[6] veikė lentpjūvė, garo malūnas, buvo 18 krautuvių.
Po II pasaulinio karo Jiezno apylinkėse veikė Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Dzūkų rinktinių partizanai (žuvusiesiems 1989 m. pastatytas kryžius, 1991 m. – paminklas). Sovietmečiu kurį laiką buvo rajono centras. 1956 m. gruodžio 28 d. Jieznas gavo miesto teises. Sovietmečiu veikė čiužinių siuvimo fabrikas, Kauno elektros variklių gamyklos filialas, traktorių remonto dirbtuvės.
2002 m. patvirtintas Jiezno herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
1492 m. | Jiezno valsčius | ? | |
XIX a. pradžia – 1915 m. | Trakų apskritis | ||
1919–1946 m. | Alytaus apskritis | ||
1946–1950 m. | Prienų apskritis | ||
1950–1953 m. | Jiezno apylinkės centras | Jiezno rajono centras | Kauno sritis |
1953–1956 m. | |||
1956–1962 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Jiezno apylinkės centras | ||
1962–1995 m. | Prienų rajonas | ||
1995– | Jiezno seniūnijos centras | Prienų rajono savivaldybė | Kauno apskritis |
Pavadinimo kilmė
Kadangi daugeliu atvejų vandenvardžiai yra atsiradę pirmiau nei vietovardžiai, todėl ir dėl Jiezno manoma panašiai, kad jis yra vandenvardinis vietovardis. Tačiau lieka neaišku, kuris vandenvardis buvo svarbiausias miesto pavadinimui atsirasti – Jiezno ežeras, upelis Jieznelė ar raistas Jieznis. Labiausiai tikėtina, kad pirminis buvo ežero vardas, o iš jo jau kilo miesto, upės ir raisto pavadinimai. Kalbininko K. Būgos nuomone, ežero pavadinimo šaknis yra jotvingiška.[7]
XX a. pradžioje gyvenvietė buvo rašoma Jeznas [8] arba Jėznas.
Liaudies etimologija pasakoja, kad Jiezno ežeras buvo labai gilus, ir jo dugno nieks nepasiekdavo. Sakydavo, kad jis be dugno. Iki Pacų Jieznas priklausė Jakaterinos palikuonims. Vieną kartą puotaudami prie ežero jie nutarė įsitikinti, ar tikrai ežeras be dugno. Nėrė vienas – nepasiekė dugno, antras – taip pat. Pagaliau nėrė trečias ir ilgai neišnėrė. Visi nuščiuvę laukė. Pagaliau jis išniro ir sušuko: Есть дно! („Yra dugnas!“). Nuo to laiko ežerą vadino Jiezno vardu, o miestas taip pat liko Jieznas.
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1719 m. ir 2021 m. | |||||||||
1719 m. | 1795 m. | 1865 m. | 1897 m.sur. | 1905 m.[9] | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
50 | 372 | 333 | 1 255 | 840 | 989 | 1 803 | 1 658 | ||
1974 m. | 1976 m. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2010 m. | 2011 m.sur. | 2021 m. | ||
2 400 | 2 500 | 1 854 | 1 883 | 1 476 | 1 300 | 1 230 | 1 047 | ||
|
Žymūs žmonės
- Pacai, didikai, rezidavę Jiezne XVII–XVIII a.
- Nikodemas Silvanavičius (1834–1919), Peterburgo dailės akademijos dailininkas, kurį laiką gyvenęs Jiezne, nutapė paveikslą bažnyčiai „Mykolas Arkangelas“ (1875 m.). Paveikslas „Lietuvaitė iš Jiezno“ eksponuojamas Palangos gintaro muziejuje.
- Juozas Purickis (1883–1934), tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministras;
- Vincas Grigaliūnas-Glovackis (1885–1964), karininkas;
- Jonas Asevičius-Acukas (1885–1976), karininkas;
- Ramutis Karmalavičius (1952–), literatūros tyrinėtojas.
Sportas
- FK Jieznas (futbolas)
Šaltiniai
- ↑ Jieznas. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Езно. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 11А (22) : Евреиновы — Жилон. С.-Петербургъ, 1894., 567 psl. (rus.){{#subobject:Jieznas (Езно, ESBE) |Straipsnis=Jieznas |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Езно |Žodyno tomas=Т. 11А (22) |Žodyno puslapis= 567 psl. }}
- ↑ Езно. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 161 psl. (rus.)
- ↑ Jieznas SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Jieznas loadmap.net
- ↑ 6,0 6,1 „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius // Vilnius, „Mokslas“, 1981. 46 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 73–74 psl.
- ↑ http://lithuanianphilately.com/postal-history/jeznas.html
- ↑ Гошкевич И.И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. Вильна, 1905.
- Jieznas. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 640 psl.
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 170–171 psl.
- Jieznas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 661 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Jieznas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 120 psl.
- Jieznas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai. - 61 psl.
- Jieznas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 689 psl.
- Jieznas. Mūsų Lietuva, T. 1. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. - 392 psl.
- Езно. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 161 psl. (rus.)
- Jiezno jaunieji partizanai, 1952–1954 m. (sud. Antanas Ragavičius). – Kaunas: Arx Baltica, 2010. – 119 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-39-092-3
|