Joana Bliumaitė

Joana Bliumaitė
Veikla	Linkuvos gimnazijos vokiečių ir prancūzų kalbų mokytoja

Joana Bliumaitė (kilusi iš Joniškėlio) — Linkuvos gimnazijos vokiečių ir prancūzų kalbų mokytoja.

Gyvenimo kelias

Joana Bliumaitė kilusi iš Joniškėlio Karpio dvaro prižiūrėtojo šeimos. Linkuvos progimnazijai virstant gimnazija, ji iš Linkuvos išsikėlė į Šiaulius ir vokiečių kalbą dėstė mokytojų seminarijoj. Linkuvos progimnazijoje (1918-1923 m.) dirbę mokytojai paliko ryškų pėdsaką mokyklos istorijoje: buvo reiklūs sau, griežti mokiniams, mėgo tvarką ir drausmę, turėjo autoritetą mokinių ir jų tėvų tarpe. Jie buvo gimnazijos įkūrimo iniciatoriai, jų rūpesčiu pastatytas gimnazijos priestatas.

Iš pradžių labai trūko mokytojų. 1918 m. progimnazijoje dirbo 6 mokytojai, iš jų tik 1 su aukštuoju išsilavinimu.

Pirmieji progimnazijos mokytojai: I.Brazdžiūnas, E.Leimontaitė, J.Bliumaitė, kun.A. Grigaliūnas, J.Gobis, M.Lekūnas, P.Spudas, K.Jovaiša, E.Jatulis, K.Dineika, M.Kripas, P.Gumbelevičius, E.Rožanskaitė.

Mokytoja E.Leimontaitė mokė aritmetikos. Lietuvių kalbos žemesnėse klasėse mokė P.Gumbelevičius, vokiečių ir prancūzų kalbas Linkuvos progimnazijoj dėstė mokytoja J.Bliumaitė.

Centre dir.Ignas Brazdžiūnas, iš kairės mokyt. Joana Bliumaitė. kairėje stovi mokyt. Povilas Spudas (1896) 1918 m.

Linkuvos progimnazija 1921 m. POVILO SPUDO išleistuvės į SEIMĄ. Kazimieras Jovaiša, Mykolas Lekūnas, kapel. Antanas Grigaliūnas, Joana Bliumaitė, Povilas Spudas (1896), Marija Teresė Rožanskaitė, Ignas Brazdžiūnas, Povilas Gumbelevičius ir III A kl. mokiniai

1926 m. Linkuvos valdžios gimnazijoje dirbo 5 etatiniai mokytojai su aukštuoju mokslu ir 7 mokytojai be aukštojo. Tuo metu mokytojavo J. Buožis, E. Leimontaitė, J. Bliumaitė, A. Grigaliūnas (kapelionas), J. Gobis, P. Gumbelevičius, M. Lekūnas, P. Spudas, K. Jovaiša.

Prisiminimai

Iš Joniškėlio kilusi vokietė Joana Bliumaitė dėstė vokiečių ir prancūzų kalbas. Buvo taktiška ir rūpestinga mokytoja, bet jos tarmė skyrėsi nuo bendrinės vokiečių kalbos tarimo. Aiškindavo stropiai. Rodės, jei sugebėtų, kiekvienam į galvą įdėtų savo dėstomą dalyką. Juozas Žagrakalys

Iš progimnazijos laikų mano atmintyje ir širdyje užsiliko neblunkantis paveikslas vokiečių ir prancūzų kalbos mokytojos Joanos Bliumaitės. Tai buvo begaliniai švelni, subtili mokytoja, mokanti gražiai perduoti mokiniams savo dėstomąjį dalyką. Ji mums dėstė iki šeštos klasės, 1922 metų. Vėliau iš Linkuvos išsikėlė į Šiaulius dėstyti mokytojų seminarijoje. Ji savo dėstomą dalyką mokėjo gerai perteikti ir išmokyti svetimą kalbą, kad aš studijuodama universitete vokiečių kalbos egzaminą išlaikiau be lankymo paskaitų universitete, su tokiomis žiniomis ir mokėjimu, kurį atsinešiau iš gimnazijos. Bliumaitė padėjo tvirtą pagrindą svetimai kalbai, kas man pravertė ir važinėjant studijų reikalais po užsienį. Nors ir nelabai puikiai, bet galėjau susikalbėti ir pasisemti žinių, kurios man buvo reikalingos, ruošiantis vadovaujamam ir atsakingam darbui Lietuvoje. J.Bliumaitė gyveno su motina Poželų name, turėjo mažą kambarinį šunelį, kurį mylėjo ir prižiūrėjo, kaip mažą vaiką. Vyresni berniukai, kurie pretendavo į vyrus, stengdavosi su ja pakoketuoti, nuo ko ji tik rausdavo ir susimaišydavo... ne kartą be laiko išėjo iš pamokų. Bliumaitė turėjo įgimtą pedagogės talentą – mokinių nebardavo, grubaus žodžio neištardavo, nesikarščiuodavo, jeigu mokinys būdavo neišmokęs pamokos neskubėdavo statyti blogą pažymį. Tokioje situacijoje mokiniui nelikdavo nieko kito, kaip pasistengti išmokti. jeigu mokinys nuolat blogai ruošdavo pamokas ir negalėdavo prideramai atsakyti, jos akyse sužibdavo ašaros: „kaip čia dabar taip nemoki, ką su tavim daryt.Aš prašau pasimokyti!“. Visi mokiniai ir stengėsi ir nepažangūs išnykdavo. Savo švelnumu, mandagumu ji tarytum papirkdavo mokinius. Mokiniai su ja jokių nesusipratimų neturėjo. Jos pamokose buvo rimtis ir darbinga nuotaika. Kai išgirdome, kad ji palieka Linkuvą, labai gailėjome. Ona Gaigalaitė-Beleckienė, Linkuvos gimnazijos 1 laida {{{2}}}

Vaizdas:Cquote1.png

Vokiečių ir Prancūzų kalbas dėstė Joana Bliumaitė (ji pasirašydavo Bluhmaitė). Vėliau ji išvyko į Šiaulius. Mokydama kalbų ji stengėsi praplėsti mokinių žodyną. Gramatika, sintaksė ir vokiečių kalbos vartojimas buvo tik antraeiliai dalykai. Panašiai nutiko ir su prancūzų kalba. Iš knygos Bronius Povilaitis „Apie įvykius, žmones ir save“, Torontas-Kaunas, 2007, 33 p. Bronius Povilaitis

Nuo pirmos iki trečios klasės imamai mūsų klasės auklėtoja buvo vokietė Joana Bliumaitė, pasirašydavo Bluhm. Mokytoja buvo gera. Bardavo mus, bausdavo, bet ir užtardavo. Jos dėstomą dalyką – vokiečių kalbą – mokydavomės. Mokėjo paskatinti, suinteresuoti, pagirti ir išreikalauti. 1923 m. ji išsikėlė į Šiaulius Bronius Pupinis