Johanas Heinrikas Baumanis

Johanas Heinrikas Baumanis latv. Johans Heinriks Baumanis

Gimė	1753 m. rugsėjo 2 d. Mintauja
Mirė	† 1832 m. liepos 19 d. (78 m.) Klein Jungfernhofas (Mazjumprava)

Veikla	latvių tapytojas

Johanas Heinrikas Baumanis (latv. Johans Heinriks Baumanis, 1753 m. rugsėjo 2 d. Mintauja – 1832 m. liepos 19 d. Klein Jungfernhofo dvare, Mazjumprava, prie Rygos) – latvių tapytojas.

Biografija

1773–1776 m. studijavo Erfurto universitete, 1775–1778 m. tapybos mokėsi privačiai Vokietijoje. Nuo 1790 m. Sankt Peterburgo dailės akademijos narys.

Kūryba

Nutapė medžioklės bei animalistinės tematikos kompozicijų („Kurtiniai“, „Medžiotojas“, „Lapių medžioklė“ 1822 m.), portretų („Pirklio T. F. Nestoro portretas“, „Autoportretas“). Kūriniuose derinami realizmo ir akademizmo principai; jiems būdingas klasikinis kompozicijos tikslumas, akademistinė forma, realistinė modeliuotė, pagyvinta šviesos ir šešėlių efektais.^[1]

Šaltiniai

↑ Lijana Šatavičiūtė. Johanas Heinrikas Baumanis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 726 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.

Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 104% (+1857-63=1794 wiki spaudos ženklai).

[1] Lijana Šatavičiūtė. Johanas Heinrikas Baumanis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 726 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

[1]