Jonas Čiapys

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Jonas Čepys
    C01.JPG

    Gimė 1905 m. vasario 20 d. Renave, Mažeikių raj.
    Mirė 1981 m. liepos 23 d. (76 m.)
    Kaune

    Sutuoktinis(-ė) Marija Zinkevičiūtė-Čepienė
    Vaikai

    Mindaugas Čepys, Zita Vaškelienė


    Veikla
    Rimkūnų pradinės mokyklos vedėjas, mokytojas.

    Išsilavinimas Sedos vidurinė mokykla, Telšių mokytojų seminarija
    Alma mater Kauno Vytauto Didžiojo universitetas

    Jonas Čepys (g. 1905 m. vasario 20 d. Renave, Mažeikių raj.1981 m. rugpjūčio 22 d. Kaune) – Rimkūnų pradinės mokyklos vedėjas, mokytojas.


    Prisiminimai

    Cquote2.png

    MOKYTOJAS

    Jonas Čepys gimė 1905 m. vasario 20 d. Renave. Mokėsi Renavo pradinėje mokykloje, Sedos vidurinėje mokykloje. Būdamas moksleivis, giedojo Sedos bažnyčios chore, dalyvavo pažangaus jaunimo kuopos veikloje. Anksti netekęs tėvo, lėšas mokslui, o paskui ir studijoms Telšių mokytojų seminarijoje užsidirbdavo vasaromis statybose. Po Telšių seminarijos buvo įstojęs ir baigė pirmą kursą Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakultete, paskui metė mokslą, nes reikėjo padėti brolių ir seserų šeimoms gyventi bei išmokslinti vaikus.

    Rimkūnų pradinėje Jonas Čepys pradėjo dirbti 1933 metų rugsėjo 1 d. Naujas mokytojas tuoj pasirūpino sutvarkyti mokyklos aplinką, nes sklypas buvo apleistas. Po dvaro parceliacijos buvo išdalinta ne tik žemė, bet ir dvaro pastatai. Savanoriai sugriovė pastatus, tinkamas medžiagas išsivežiojo, o netinkamus griuvėsius paliko. Liko plytgalių krūvos, piktžolynai. Mokytojas Čepys tuoj su mokinių tėvais pradėjo pjauti senus medžius, surinko išmėtytas plytas. Prie dvaro namo iš šiaurės pusės dar buvo palikusi apgriuvusi kūtė ir rūsys. Čepys pats suplanavo ūkinį pastatą ir sujungė jį su rūsiu. Apie mokyklai priklausantį sklypą apkasė griovį, sklypas buvo nusausintas. Suplanavo ir pasodino liepomis privažiavimą prie mokyklos. Aplink mokyklai priklausantį sklypą mokytojas apkasė griovį, apsodino įvairiais medžiais, nusausino sklypą, suplanavo ir apsodino liepomis privažiavimą prie mokyklos. Mokyklai priklausanti žemė įgavo jaukų, ūkišką vaizdą.

    Mokykloje mokėsi 50-60 vaikų. Buvo 4 skyriai (klasės). Kiekvienais metais 15-16 vaikų baigdavo keturias klases. Nežinau, kodėl dabar visi mini, kad mokėsi gimnazijoje ar vidurinėje mokykloje, kodėl užmiršta pradinės mokyklos mokytojus. Juk čia vaikai gaudavo mokslo pradmenis, čia susiformuodavo jų požiūris į gyvenimą, į žinių pasaulį.

    Mokytojas būdavo ne vien mokytojas mokiniams mokykloje, mokytojas buvo ir už mokyklos sienų, mokytojas buvo ir mokyklos sklype. Mokytojas Čepys mokėjo skiepyti vaismedžius, turėjo botanikos mokslo pagrindus. Jis stengėsi išmokyti apylinkės gyventojus tvarkyti savo sodybas. Ir tikrai, visi buvę mokiniai (jų per 23 metus išleido 270), kurie liko gyventi savo kaimuose, turėjo labai gražias, tvarkingai suplanuotas sodybas ir didelius sodus. Daug jų buvo sunaikinta nukeliant sodybas, kai vyko melioracija. Tačiau dar yra likusių ir šiandieną, dar yra jo mokinių, mokančių skiepyti vaismedžius. Tie, kas persistatė namus gyvenvietėje, vėl turi tvarkingus ir gražius sodus. Mokytojas per 23 metus šiame alaus krašte neišmoko gerti. Jo niekas nematė išgėrusio. Visada buvo geros nuotaikos, linksmas.

    Rimkūnų pradinės mokyklos mokytojas Jonas Čepys su žmona ir dukra. 1938 m.

    1935 m. mokytojas vedė Mariją ZinkevičiūtęKėdainių. Kaip prisimena vaikai, mama greit prisitaikė prie gyvenimo kaime, visokeriopai padėdavo tėvui. Juk mokytojo šeimoje augo 3 vaikai, o mokykloje šurmuliuodavo 50-60 mokinių. Mokytojas turėjo ūkį – laikė gyvulių, arklį. Viską reikėjo tvarkyti, auklėti ir mokinius, ir savo vaikus. Jis neturėjo artimų draugų, vienodai bendravo su visų mokinių šeimomis, nueidavo pas tėvus, įkalbinėdavo juos toliau leisti vaikus į mokslus. Per karus mokykla nenukentėjo. Pastate buvo įsikūrusi karo ligoninė, bet tai mokyklai nekliudė dirbti.

    Mokytojas mokėjo groti smuikeliu, organizuodavo įvairias šventes mokykloje. Dar prieškaryje įsigijo radijo aparatą, sekė spaudą, puoselėjo biblioteką. Jis dažnai kartodavo „Aš – kaimo liktarna“. Jo nuomone, kaimo žmogus – pats vertingiausias, nes daug vargo pakelia, todėl visa širdimi siekė tą žmogų apšviesti. Mokytojas neturėjo didelių priešų. Per jo darbo metus mokykloje nebuvo nei muštynių, nei vogimų, nei šiaip kokių blogybių. Dvare buvo nemaža biblioteka. Ja naudojosi apylinkės kaimų žmonės. Iki mūsų dienų biblioteka neišliko, nes kilo gaisras – dirbo jau kitas mokytojas – ir viskas sudegė.

    Mokytojas prie kolūkio valdžios nepritapo ir 1957 m. rugpjūčio 18 d. su skaudančia širdimi paliko Rimkūnų mokyklą.

    Mokyklos kronikoje paskutiniai jo parašyti žodžiai: „Taip mokykla jautė kilnią savo pareigą tarnauti savo visuomenės labui, būti blaivi, darbšti teisinga“. Data ir parašas.


    Pakruojo rajono laikraštis „Auksinė varpa“ 2012 m. spalio 20 d. Ona Svalbonienė

    Cquote1.png
    Cquote2.png

    Rimkūnų pradinėje mokykloje nuo 1933 m. šios mokyklos vedėju ir vieninteliu pastato tvarkytoju buvo mokytojas Jonas Čepys.

    Jonas Čepys gimė 1905 m. vasario 20 d. Renave, mokėsi Renavo pradinėje ir Sedos pagrindinėje mokyklose. Buvo aktyvus jaunimo organizacijų narys; Dainavo Sedos bažnytiniame chore, dalyvavo pažangaus jaunimo kuopos „Paupys“ veikloje. Mokytojas būdamas 14 metų neteko tėvo. Pinigus mokslams ir studijoms būsimasis mokytojas užsidirbdavo vasaromis dirbdamas statybose. Mokėsi Telšių mokytojų seminarijoje. Įdomus faktas – po Telšių mokytojų seminarijos buvo įstojęs ir baigė Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto Gamtos mokslų 1 kursą. Po mirties rastas dokumentas – prašymas išbraukti iš studentų sąrašų dėl rimtos priežasties – brolių vaikams trūksta lėšų mokslams. Jaunas pedagogas nutraukia mokslus ir išvažiuoja dirbti, kad galėtų padėti giminaičiams. Ši auka nebuvo veltui. Brolių vaikai: Albinas Čepys tapo vyr. architektu, suprojektavusiu 22 statinius Palangoje, Janina Čepytė-Jokučinskienė lietuvių kalbos ir muzikos mokytoja ir Renavo pagrindinės mokyklos direktorė.

    Jonas Čepys jau dirbdamas Rimkūnų mokyklos mokytoju vedė Mariją Zinkevičiūtę, kilusią iš Kėdainių krašto. Marija greitai prisitaikė prie kaimo sąlygų ir tapo vyro pagalbininkė. Ji tapo mokyklos švenčių organizatore, pagalbininkė mokyklos ūkyje, taip pat ėjo ir medicinos sesers pareigas.

    Mokantis groti smuikeliu, gražiai dainuojantis toks buvo Rimkūnų mokyklos mokytojas. Kaime mokytojo išgėrusio ar pikto niekas nebuvo matę. Jis visada buvo linksmas, juokaudavo ir dainuodavo. Mokytojas mėgo keliauti, jam buvo brangūs savanorių kapai, istorinės vietos. Mokytojas buvo nepakantus neteisybei, tačiau niekada nesistengė įrodinėti savo teisumo ar keisti kitų nuomonę. Su pasididžiavimu vis kartodavo „Aš kaimo liktarna“. Dar prieš karą pirmasis įsigijo radijo aparatą, sekė spaudą, puoselėjo biblioteką. Jo nuomone kaimo žmogus daug vargo pakelia ir jis siekė, kad ir kaimo žmones būtų apsišvietę. Lankydavosi pas gabių vaikų tėvus ir ragindavo juos leisti mokytis. Jonas Čepys mokėjo skiepyti medelius ir išaugino didelį medelyną. Mokytojas kaime neturėjo nei draugų nei priešų. Vienintelė šeima su kuria palaikė draugiškus santykius buvo Zeleckių šeima iš Tulminių kaimo. Mokytojas gerbė ir mylėjo kaimo žmones, tik nepatiko išsišokėliai, prsitaikeliai ir tuščiagarbiai. Pats karjeros nesiekė, neturėjo noro išgarsėti, išsiskirti ar kam vadovauti. Jo sūnus Mindaugas Kaune išpuoselėjo tėvų sodybą. Duktė Regina talentinga pedagogė. Jono Čepo duktė Regina prisimena, kad mokykloje buvo išlikusi nemaža biblioteka, kurioje surinkti periodikos leidiniai: „Tėvynės sargas“, „Naujoji Romuva“ kt. leidiniai. Tačiau 1957 m. mokykloje kilo gaisras ir vertinga biblioteka žuvo.

    Mokytojo Jono Čepio kapas

    1957 m. mokytojo J. Čepo šeima persikėlė į Kauną. Po Rimkūnų dar mokytojavo Karmėlavos ir Babtų mokyklose.

    Mirė Jonas Čepys 1981 m. rugpjūčio 22 d. Kaune. Palaidotas Kaniūku kapinėse. Ten palaidota ir mokytojo žmona Marija.

    Įdiegęs doros ir pareigingumo, žingeidumo, meilės mokslui, pasišventimo Tėvynei pagrindus mokytojas Čepas išugdė eilę talentingų ir nusipelniusių žmonių, puikių specialistų tokių kaip: Algirdas Gaigalas – akademikas, geologas, garsi skulptorė Nijolė Gaigalaitė, Aldona Gaigalaitė – istorijos mokslų daktarė, Vincas Dineika – architektas, ir kt.


    Iš Jono Čepio šeimos atsiminimų parengė Žiemgalos draugijos narys Algirdas Diliūnas.

    Cquote1.png

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Emilija Stanevičienė – autorius ir redaktorius – 99% (+9870-77=9793 wiki spaudos ženklai).
    • Vitas Povilaitis – redaktorius – 1% (+146-0=146 wiki spaudos ženklai).