Jonas Aistis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jonas Aistis
Jonas Aistis. Piešinys.jpg
Poeto Jono Aisčio portretas

Gimė 1904 m. liepos 7 d.
Kampiškės, Panemunės valsčius, Kauno apskritis
Mirė 1973 m. birželio 13 d. (68 m.)
Vašingtone

Tėvai Kazimieras Aleksandravičius
Marijona Razulevičiūtė

Veikla
lietuvių lyrikas, eseistas, poetas. Filologijos daktaras (1944 m.).

Alma mater VDU, 1936 m. Grenoblio universitetas

Jonas Aistis (iki 1952 Aleksandravičius, pasirašinėjo Kossu-Aleksandravičius, Kuosa-Aleksandriškis; 1904 m. liepos 7 d. Kampiškėse, Panemunės valsčiuje, Kauno apskrityje1973 m. birželio 13 d. Vašingtone, Kolumbijos apygarda, 2000 m. birželio 29 d. perlaidotas Rumšiškių kapinėse) – lietuvių lyrikas, eseistas, poetas. Filologijos daktaras (1944 m.).

Poeto Jono Aisčio muziejus Rumšiškėse

Biografija

Stogastulpis poetui Dovainonyse (aut. L. Juozonis). Viršuje – metalinė saulutė su vitražu (aut. V. Juraška)
Kryžius poeto sodybos vietoje (aut. L.Juozonis, V. Markevičius)

Gimė Jonu Aleksandravičiumi. Iki 1940 m. pasirašinėjo kaip Kossu-Aleksandravičius, Aleksandriškis, Kuosa-Aleksandriškis, nuo 1952 m. oficiali pavardė Aistis. Slapyvardis Kossu sudarytas iš savo mylimųjų moterų – Konstancija, Ona, Sara, Sonia ir Uršulė.

Kūryba

Akcentavo neoromantikų kartos idealus. Vėlyvojoje kūryboje daug dėmesio skyrė Lietuvai ir lietuvybei.
Eleginio, melodingo eilėraščio kūrėjas.

Populiariausias savo kartos lietuvių poetas: besimokantis jaunimas atmintinai mokėjo kone visą jo kūrybą.

Aisčio eleginių eilėraščių subjektas – nusivylęs, pavargęs žmogus, pasmerktas pralaimėti.
Poetas rėmėsi romantizmo atgaivinta katarsio teorija: lyrika gimsta iš kančios, liūdesys ir grožis – neatskiriamos lyrikos vertės sąvokos („Daina graudyn ir įstabyn“).

Poetinį išgyvenimą, vaizdinę medžiagą ir kompoziciją sieti su judriu vidiniu muzikalumu – esminis Aisčio kūrybos principas. Aisčio eilėraštis – pustonių ir punktyrinių linijų žaismė, subtiliai derinanti gamtos vaizdo detalę su emociniu šūksniu, elegišką deminutyvą su ritmikos pianissimo, ištirpydama garsų sraute fizinius žodžio kontūrus. Žmogaus ir gamtos paralelizmą, būdingą lietuvių lyrikai, Aistis glaudžia į kanoniškas soneto ir rondo formas, nusižiūrėtas iš prancūzų senosios poezijos.

Bibliografija

Eilėraščių rinkiniai

  • Eilėraščiai (1932),
  • Imago mortis (1934),
  • Intymios giesmės (1935),
  • Užgesę chimeros akys (1937, Valstybinė premija),
  • Be tėvynės brangios (1942),
  • Nemuno ilgesys (1947),
  • Sesuo buitis (1951),
  • Kristaliniam karste (1957);

Kita

Šaltiniai

Vikicitatos

Wikiquote logo


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 120% (+8062-1507=6555 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 2% (+137-0=137 wiki spaudos ženklai).