Jonas Chodkevičius
| Jonas Chodkevičius | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Chodkevičiai | |
| |
| Chodkevičių herbas | |
|
| |
| Gimė | 1537 m. |
| Mirė | † 1579 m. rugpjūčio 4 d. |
|
| |
| Tėvas | Jeronimas Chodkevičius |
| Motina | Ona Šemetaitė |
| Sutuoktinis(-ė) | Kristina Zborovskaitė-Chodkevičienė |
| Vaikai |
Jeronimas Chodkevičius, |
Jonas Chodkevičius (kitaip – Jonas Jeronimas Chodkevičius; balt. Ян Геранімавіч Хадкевіч, ukr. Ян Ходкевич, lenk. Jan Hieronimowicz Chodkiewicz, rus. Ян Иеронимович Ходкевич, apie 1537 m. – 1579 m. rugpjūčio 4 d. pakeliui į Polocką, palaidotas Vilniuje), Jeronimo sūnus, LDK didikas iš Chodkevičių giminės, Žemaičių seniūnas, Lietuvos didysis maršalka, Lietuvos delegacijos Liublino seime vadovas, Livonijos valdytojas.
Biografija[taisyti]
Gimė Jeronimo Chodkevičiaus ir Onos Šemetaitės Chodkevičienės šeimoje. Augo tėvų dvaruose, liuteroniškoje aplinkoje. Nuo 1547 m. studijavo Karaliaučiaus, Leipcigo, Vitenbergo universitetuose. Iki 1555 m. gyveno Šv. Romos imperatoriaus Karolio V dvare, dalyvavo karo žygiuose. Grįžęs į Lietuvą, aktyviai dalyvavo valstybės valdyme ir politikoje.
Iš tėvo paveldėjo nemažas valdas Baltarusijoje. Prie jų 1568 ir 1572 m. prisijungė Žemaičių kunigaikštystėje buvusius valstybinius Grūstės, Gintališkės, Viešvėnų ir Kretingos valsčius. 1579 m. Grūstės valsčiuje (netoli Ylakių) įkūrė Bareikių miestą (sunaikintas XVII a. pradžioje karų su švedais metu), o šalia Skuodo dvaro – Johanesbergo miestą, kuriam suteikė Magdeburgo teisę.
Rėmė reformacijos sąjūdį, Skuode pastatė evangelikų liuteronų bažnyčią, palaikė artimus santykius su protestantizmo rėmėju Prūsijos kunigaikščiu Albrechtu. Apie 1570 m. priėmė katalikybę, 1578–1579 m. rėmė Vilniaus jėzuitų kolegijos steigimą, laikomas vienu iš jos kūrėjų.
Mirė karinės ekspedicijos į Polocką metu. Palaidotas Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.
Šeima[taisyti]
1559 m. vedė Lenkijos karalystės valstybės ir karo veikėjo Martyno Zborovskio dukrą Kristiną (? – 1588 m.).
Vaikai:[1]
- Jeronimas Chodkevičius (1559–1576 m.)
- Aleksandras Chodkevičius (1560–1626 m.), Trakų vaivada
- Jonas Karolis Chodkevičius (1561–1621 m.), žymus karvedys, Vilniaus vaivada, Lietuvos didysis etmonas, Kircholmo mūšio laimėtojas
- Ona Chodkevičiūtė (1562 m., Vilniuje – 1626 m.), kunigaikščio Jokymo Koreckio žmona
- Sofija Chodkevičiūtė (1564 m., Vilniuje – ?), Lietuvos didžiojo maršalkos Kristupo Dorohostajskio žmona
- Elžbieta Chodkevičiūtė (1568 m., Vilniuje – ?), kunigaikščio Jono Žilinskio, vėliau – Naugarduko kašteliono Samuelio Valavičiaus žmona
- Aleksandra Chodkevičiūtė (1576 m., Vilniuje – po 1630 m.), kunigaikščio Adomo Višnioveckio žmona
Valstybinė tarnyba[taisyti]
1559 m. paskirtas LDK stalininku ir išsiųstas vadovauti Lietuvos kariuomenei į Livoniją kare su švedais ir rusais. Jo ir ypač LDK kanclerio Mikalojaus Radvilos Juodojo pastangų dėka 1561 m. Livonija tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės provincija.
1563 m. paskirtas Platelių ir Telšių seniūnu, 1564 m. – Žemaičių seniūnu, 1566 m. – LDK maršalka ir Livonijos valdytoju, 1568 m. – Rumšiškių, 1569 m. – Kauno seniūnu.
1566 m. jo administruojamos Livonijos (Uždauguvio kunigaikštytsės) herbu patvirtintas grifas su kalaviju letenoje, paimtas iš Chodkevičių giminės herbo.
1568 m. Žygimantas Augustas patvirtino jam grafo titulą.
Politikas[taisyti]
Stengėsi išlaikyti LDK sudėtyje rusėnų žemes, išsaugoti LDK galybę ir valstybingumą, suvaidino svarbų vaidmenį sudarant Liublino uniją. Vilniaus vaivados Mikalojus Radvilos Rudojo vadovaujamai delegacijai 1569 m. pradžioje nepavykus pasiekti kompromiso ir išvykus iš Liublino, lenkų bajorus palaikęs Žygimantas Augustas prie Lenkijos karalystės prijungė beveik pusę LDK teritorijos. Susidarius labai nepalankioms sąlygoms, birželio 9 d. prasidėjusiose atnaujintose derybose J. Chodkevičius diplomatiškai sugebėjo išreikalauti Lietuvai žymiai palankesnes sąlygas – Liublino unija įtvirtino ne Lietuvos prijungimą prie Lenkijos, kaip buvo planuota, bet lygiateisių valstybių konfederaciją. J. Chodkevičiaus pagrindinė taktika buvo ne atviras prieštaravimas lenkų siūlomam projektui, bet išvarginimas smulkmenų redagavimu bei apeliavimas į valdovo bei lenkų bajorų jausmus.
Žygimantui Augustui 1572 m. mirus, tarpuvaldžiu J. Chodkevičius turėjo lemiamos įtakos LDK politikai. Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu bendrame seime išrinkus Steponą Batorą, J. Chodkevičiaus vadovaujami Lietuvos ponai privertė jį atskirai prisiekti Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, atsisakyti Lenkijos ponų skelbiamo unijos interpretavimo ir sutikti su Lietuvos didikų pažiūra į uniją.
Amžininkai vadino jį didvyriu, savo darbais prilygstančiu karaliams.
Šaltiniai[taisyti]
Genealogija[taisyti]
| Ana iš Riazanės | Fiodoras Bielskis | Chodka Jurgaitis | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Jaroslavas Golovčinskas | Jaunutė Bielskytė | Jonas (Ivanas) Chodkevičius | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Elžbieta Hlebavičiutė | Melchioras Šemeta | Vasilisa Golovčinska | Aleksandras Chodkevičius | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Ona Šemetaitė | Jeronimas Chodkevičius | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Jonas Chodkevičius | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||