Jonas Galvydis-Bykauskas
| Jonas Galvydis-Bykauskas | |
|---|---|
| |
|
| |
| Gimė | 1864 m. gruodžio 15 d. Degėsiai, Užpalių valsčius |
| Mirė | † 1943 m. liepos 16 d. Kaunas |
|
| |
| Veikla | karinis, politinis bei visuomenės veikėjas
|
|
| |
| Alma mater | Orenburgo karininkų mokykla |
|
| |
| Vikiteka | Jonas Galvydis-BykauskasVikiteka |
Jonas Galvydis-Bykauskas (1864 m. gruodžio 15 d. Degėsiuose, Užpalių valsčius – 1943 m. liepos 16 d. Kaune, palaidotas Raudondvaryje) – karinis, politinis bei visuomenės veikėjas, generolas.
Gyvenimo kelias
1884 m. baigė vidurinę miškininkų mokyklą Lisiny, paskirtas girininko padėjėju Naugarde.
1885 m. įstojo savanoriu į Rusijos imperijos kariuomenės 86 pėstininkų pulką, pasiųstas į Peterburgo junkerių mokyklą, kurią baigė 1886 m. Už pažangumą moksle apdovanotas Dimitrijaus A. Miliutino premija.
Tarnavo 87 pėstininkų ir 18 Sibiro šaulių pulkuose. Dalyvavo Japonijos-Rusijos kare.
1909 m. baigė Orenburgo karininkų mokyklą.
Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare.
Nuo 1915 m. pulko vadas, pulkininkas. Rusų ir vokiečių kautynėse Lenkijoje prie Lodzės buvo sužeistas, pateko vokiečiams į nelaisvę.
1918 m. rudenį grįžo į Lietuvą. Nuo 1918 m. lapkričio mėn. Lietuvos kariuomenės savanoris.
Parengė Lietuvos kariuomenės formavimo projektą. Nuo 1918 m. lapkričio 23 d. Pirmojo pėstininkų pulko vadas. Bolševikams veržiantis į Lietuvą, 1918 m. gruodžio 30 d. paskirtas Vilniaus srities gynimo viršininku.
Nuo 1919 m. sausio 1 d. Karo mokyklos viršininkas. Jam vadovaujant 1919 m. liepos 6 d. išleista pirmoji 96 karininkų, gruodžio 16 d. – antroji 224 karininkų laida. 1919 m. rugpjūčio 29 d. paskirtas Kauno įgulos viršininku. Nuo 1919 m. spalio mėn. generolas leitenantas, vienas pirmųjų Lietuvos Respublikos kariuomenės generolų.
1920 m. brigados vadas. 1920 m. balandžio 9 d. – liepos 7 d. Vyriausiasis kariuomenės vadas, nuo 1920 m. spalio mėn. iki 1921 m. vasario mėn. Trečiosios pėstininkų divizijos vadas. 1920 m. dalyvavo kovojant su Lenkijos kariuomenės L. Želigovskio rinktine. [1]
1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas VI (Utenos) rinkimų apygardoje. Priklausė Lietuvos ūkininkų sąjungos frakcijai, įėjusiai į Lietuvos krikščionių demokratų partijos bloką.[2]
1921–1926 m. Karo mokyklos viršininkas, daug nuveikė rengdamas Lietuvos karininkus. 1926 m. generolas. Nuo 1926 m. rugpjūčio mėn. atsargos, dimisijos karininkas, Lietuvos krikščionių demokratų partijos, Katalikų veikimo centro ir Lietuvos ūkininkų kooperatyvų sąjungos veikėjas. Karybos teorijos klausimais rašė žurnale „Mūsų žinynas“, 1939 m. publikavo knygą „Komunizmas Ispanijoje“.
Sovietams okupavus Lietuvą, 1940 m. rugsėjo 21 d. NKVD suimtas, kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. 1941 m. birželio mėn. per Birželio sukilimą iš kalėjimo išvaduotas. [3]
Įvertinimai
- 1926 m. II rūšies Vyčio kryžiaus 1 laipsnio ordinas
- 1928 m. Gedimino 2 laipsnio ordinas
Šaltiniai
- ↑ Kazimieras Tamašauskas. Jonas Galvydis-Bykauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 30 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- ↑ Žydrūnas Mačiukas. Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas
- ↑ Kazimieras Tamašauskas. Jonas Galvydis-Bykauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 30 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Galvydis-Bykauskas Jonas. Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais. – Klaipėda, 1924. – p. 20.
- Jonas Galvydis-Bykauskas. Lietuvių enciklopedija, VI t. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1955, T. 6: Er-Gardino gubernija, 507 psl.
- Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas (sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis). – Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006. – 553 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-20-146-5 – p. 143–144.