Jonas Grybė

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

    Karo baisumai neišdilo per dešimtmečius

    Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro au­kų at­mi­ni­mo die­ną pa­gerb­tos au­kos Pak­ruo­jy­je, Lin­ku­vo­je, Žei­me­ly­je ir ra­jo­ne gy­ve­nan­tys pen­ki se­no­liai, da­ly­va­vę šia­me ka­re.

    Pkfo karo auku atminimas 02.jpg

    Mi­nė­ji­me Pak­ruo­jo Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro au­kų ka­pi­nė­se kal­bė­to­jai lin­kė­jo tai­kos, iš­sa­kė su­si­rū­pi­ni­mą ka­ri­niais konf­lik­tais ap­link Eu­ro­pą, ne­si­bai­gian­čiu šal­tuo­ju ka­ru, kuo­met kaip gink­lai nau­do­ja­ma pro­pa­gan­da.

    Bu­vęs Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro ka­rei­vis – de­vy­nias­de­šimt ket­vir­tuo­sius bai­gian­tis Jo­nas Gry­bė sten­gia­si ne­pra­leis­ti šių mi­nė­ji­mų, pa­gerb­ti anuo­met žu­vu­sius. Jam ka­ro bai­su­mai iš at­min­ties neiš­di­lo nė per sep­ty­nias­de­šimt dve­jus me­tus: „Kaip šian­dien aky­se sto­vi.“

    Į fron­tą J. Gry­bė bu­vo paim­tas vos su­lau­kęs aš­tuo­nio­li­kos, tar­na­vo ar­ti­le­ris­tu. Bu­vo du kar­tus su­žeis­tas – į ran­ką ir ko­ją. Še­šio­li­ka ka­ro da­ly­vio me­da­lių ap­do­va­no­tas se­no­lis gy­ve­na Klo­vai­niuo­se su sū­naus šei­ma.

    Pa­sta­rai­siais me­tais ta­po įpras­ta, kad šiuo­se mi­nė­ji­muo­se dau­giau­siai da­ly­vau­ja vy­res­nio am­žiaus žmo­nės, dar me­nan­tys ka­rą.

    Prie pa­mink­lo žu­vu­siems gė­les pa­dė­ju­si pa­kruo­jie­tė Sta­sė Kub­lic­kie­nė anuo­met bu­vo paaug­lė. Sen­jo­ra iki šiol šluos­to aša­ras, pri­si­mi­nu­si ka­ro pra­džio­je nu­žu­dy­tus bro­lį ir tė­vą.

    „Ne­duok Die­ve dar kar­tą su­lauk­ti to­kių bai­sy­bių – tiek ka­ro, tiek po­ka­rio“, – sa­ko pa­kruo­jie­tė.

    Lin­ku­vos se­niū­ni­jo­je Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro da­ly­vių gy­ve­na ke­tu­ri. Mi­nė­ji­me da­ly­va­vo de­vy­nias­de­šimt dve­jų Jo­nas Če­pu­lio­nis ir me­tais jau­nes­nis Jo­nas Ši­mai­tis.

    „La­bo­ruo­se gy­ve­nan­tis Bo­les­lo­vas Žars­kis ir Alek­sas Kur­lis iš Rim­kū­nų jau ne­be­pa­jė­gė at­vyk­ti dėl li­gų ir am­žiaus naš­tos. To­dėl su so­cia­li­niu dar­buo­to­ju Vid­man­tu Ja­ka­vi­čiu­mi juos ap­lan­kė­me ir pa­svei­ki­no­me, nu­ve­žė­me gė­lių“, – sa­kė Lin­ku­vos se­niū­nė Gi­ta­na Pa­šis­ke­vi­čie­nė.

    At­mi­ni­mo die­ną Žei­me­ly­je ka­ro au­kų ka­pi­nė­se už­de­gė žva­kių, pa­so­di­no ir pa­dė­jo gė­lių vie­tos se­niū­ni­jos dar­buo­to­jai. Prie jų pri­si­dė­jo ar­ti­mų­jų ka­pa­vie­tes gre­ti­mo­se ci­vi­li­nė­se ka­pi­nė­se tvar­kę žmo­nės – taip pat at­ne­šė ir už­de­gė žva­kių.

    „Per­nai Ana­pi­lin iš­ke­lia­vo Vin­cas Bal­čiū­nas – pa­sku­ti­ny­sis ka­ro da­ly­vis iš mū­sų se­niū­ni­jos. Pas­ta­rai­siais me­tais jis gy­ve­no pas vai­kus Pas­va­ly­je, ten ir bu­vo pa­lai­do­tas“, – apie sa­vo­jo kraš­to il­gaam­žius, da­ly­va­vu­sius Ant­ra­ja­me pa­sau­li­nia­me ka­re, sa­kė Žei­me­lio se­niū­nė Vi­ta­li­ja Dob­ro­vols­kie­nė.

    2017 m. gegužės 12 d. Janina Šaparnienė


    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Emilija Stanevičienė – autorius – 100% (+3557-0=3557 wiki spaudos ženklai).