Jonas Juknevičius (1923)

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Jonas Juknevičius

    Gimė 1923 m. gegužės 6 d.
    Kalno k. (Panevėžio raj.)
    Mirė 2004 m. gruodžio 12 d. (81 m.)
    Anykščiuose

    Veikla
    Pedagogas užsienio kalbų mokytojas, poliglotas, vertėjas, visuomenininkas

    Jonas Juknevičius ( 1923 m. gegužės 6 d., Kalno k., Panevėžio raj. – 2004 m. gruodžio 12 d. Anykščiuose. Palaidotas Anykščių kapinėse prie motinos) – Pedagogas užsienio kalbų mokytojas, poliglotas, vertėjas, visuomenininkas.

    Biografija

    Tėvai: Jonas Juknevičius – Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis ir Magdalena Juknevičienė (18951977) – žemdirbiai pasiturintys ūkininkai, turėjo 30 hektarų žemės.

    Vaikystėje vasaromis ganė gyvulius, žiemomis lankė Paįstrio (Panevėžio raj.) pradžios mokyklą. Antrojo pasaulinio karo metais baigė Panevėžio berniukų gimnaziją, kur išmoko prancūzų, vokiečių ir lotynų kalbas. Nuo 1940 m. mokėsi ir Panevėžio muzikos mokykloje, kur jo mokytojas buvo Mykolas Karka.

    Vengdamas mobilizacijos darbams į Vokietiją, 19421943 m. studijavo Vilniaus mokytojų institute, vokiečių kalbą ir literatūrą, kol 1943 m. okupacinė valdžia tokias studijas nutraukė. Grįžęs į Panevėžį, J. Juknevičius 19431946 m. dirbo Panevėžio berniukų gimnazijoje kalbų mokytoju.

    Neturėdamas pakankamo išsilavinimo, 1946 m. jis buvo priverstas pasitraukti iš pedagoginio darbo. Trejus metus mokėsi aviacijos mokykloje, pilotavo lėktuvus Pajuostės (Panevėžio raj.) aviacijos bazėje), bet dėl socialinės kilmės turėjo pasitraukti iš aviacijos, paskui dirbo vertėju, apie 1951 m. dėstė Panevėžio mokytojų seminarijoje.

    Atnaujinęs studijas, 1953 m. J. Juknevičius baigė Vilniaus pedagoginį institutą, įgijo rusų, anglų ir vokiečių kalbų dėstytojo išsilavinimą. Studijų metais ir po jų savarankiškai mokėsi ispanų, švedų, kinų, japonų, baškirų, ivrito ir kitų kalbų.

    1953 m. J. Juknevičius apsigyveno Anykščiuose ir liko čia iki gyvenimo pabaigos.

    19531959 m. J. Juknevičius buvo Anykščių vidurinės, Anykščių Jono Biliūno vidurinės mokyklos užsienio kalbų mokytojas, 19541956 m. – ir šios mokyklos mokymo dalies vedėjas. 1955 ir 1956 m. jis po kelis mėnesius laikinai ėjo Jono Biliūno vidurinės mokyklos direktoriaus pareigas.

    19591960 m. jis buvo perkeltas į Anykščių 1-ąją septynmetę mokyklą, dirbo joje anglų kalbos mokytoju ir mokymo dalies vedėju.

    19601983 m. jis vėl buvo Anykščių Jono Biliūno vidurinės mokyklos užsienio kalbų mokytojas, nuo 1960 m. kiek laiko ėjo mokymo dalies vedėjo pareigas, kol 1983 m. išėjo į pensiją. 19821984 m. kaip pavaduojantis mokytojas jis mokė anglų kalbos ir Burbiškio, Anykščių raj. aštuonmetėje mokykloje, 19861987 m. – Burbiškio nepilnojoje vidurinėje mokykloje.

    Jis buvo ir Anykščių Jono Biliūno vidurinės mokyklos fotografijos būrelio vadovas, visuomeninis Lietuvos SSR architektūros paminklų apsaugos inspektorius (nuo 1959 m.).

    Nuo 1985 m. J. Juknevičius buvo pirmasis Anykščiuose vertėjas, lydėjęs užsienio svečius iš Vakarų Europos ir padėjęs jiems bendrauti, daugiausia versdavo "Anykščių vyno" įmonės dalykinius susitikimus.

    Jis parengė ir išleido vieną pirmųjų turistinių leidinių apie Anykščius "Anykščiai ir jų apylinkės" (su Vytautu Karveliu ir Jonu Katinu, 1959 m.).

    Savarankiškai išmokęs indėnų dakotų kalbą, J. Juknevičius į ją išvertė Jono Biliūno apsakymą "Laimės žiburys", Salomėjos Nėries poemą "Eglė – žalčių karalienė", rengė lietuvių-dakotų kalbų žodynėlį.

    Jaunystėje J. Juknevičius aktyviai sportavo – boksavosi, slidinėjo, mėgo turistinius žygius ir keliones. Vyresniame amžiuje žaidė šachmatais, buvo kandidatas į Lietuvos sporto meistrus.

    Jis taip pat aktyviai dalyvavo meno mėgėjų veikloje, grojo kaimo kapeloje, buvo visų respublikinių dainų švenčių dalyvis.

    Laisvalaikiu mėgo muziką, skambino pianinu ir griežė smuiku. Vyresniame amžiuje jis domėjosi sodininkyste, savo sode buvo įskiepijęs apie 150 obelų ir kriaušių veislių, užsiėmęs braškių selekcija, išvedė apie 40 naujų veislių. Visą gyvenimą jis fotografavo, medžiojo ir žvejojo.

    Buvo vedęs, žmona Danutė Juknevičienė (19452015) – pedagogė, bibliotekininkė. Sūnus Irmantas Juknevičius (g. 1966 m.) – mokslininkas gydytojas, emigrantas JAV.

    Mirė 2004 m. gruodžio 12 d. Anykščiuose. Palaidotas Anykščių kapinėse prie motinos, kapą ženklina akmeninis šeimos paminklas ir antkapinė plokštė su įrašu.

    Anykščių kūno kultūros ir sporto centras įsteigė taurę ir kasmet vasaros pradžioje rengia šachmatų turnyrus garsiam Anykščių krašto šachmatininkui Jonui Juknevičiui atminti.

    Šaltiniai


    Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+5646-0=5646 wiki spaudos ženklai).