Jonas Nabažas
Jonas Nabažas | |
---|---|
| |
Gimė | 1907 m. rugsėjo 6 d. Jonava |
Mirė | † 2002 m. lapkričio 11 d. Vilnius |
| |
Tėvai | Juozo Nabažas, Karolina Janulytė |
| |
Veikla | kompozitorius, pedagogas
|
Organizacijos | Lietuvos konservatorija |
Pareigos | docentas |
| |
Alma mater | Kauno konservatorija Vytauto Didžiojo universitetas |
| |
Žymūs apdovanojimai | |
festivalio „Muzikos ruduo“ laureatas |
Jonas Nabažas (1907 m. rugsėjo 6 d. Jonava – 2002 m. lapkričio 11 d. Vilnius, palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune) – Lietuvos kompozitorius, pedagogas.
Biografija
Kilus karui, 1915 m. Nabažų šeima pasitraukė į Maskvą. Sulaukęs septynerių, J. Nabažas pradėjo mokslus Lietuvių komiteto įkurtoje mokykloje lietuvių pabėgėlių vaikams, dešimties įstojo į privačią rusų gimnaziją. 1919–1926 m. Kauno „Aušros“ gimnazijoje muzikos mokė Juozas Naujalis, Julius Štarka, Vincas Bacevičius, 1923–1926 m. Kauno muzikos mokykloje smuikuoti mokėsi pas I. Vildmaną–Zaidmaną. 1933 m. baigė Kauno konservatorijos J. Gruodžio klasę, 1936 m. Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos skyrių. 1937–1939 m. tobulinosi Normalinėje muzikos mokykloje Paryžiuje (mokytojai Nadia Bulanžė, Šarlis Koechlinas), 1939 m. privačiai – pas A. Čerepniną. 1977 m. tobulinosi Leningrado konservatorijoje.
1936–1937 m. teorines disciplinas dėstė E. Laumenskienės vadovaujamoje Liaudies konservatorijoje, 1940–1943 m. ir 1944–1949 m. Kauno konservatorijoje, 1946–1954 m. Kauno J. Gruodžio muzikos mokykloje, 1950–1990 m. Lietuvos konservatorijoje; nuo 1977 m. docentas. Lietuvos kompozitorių sąjungos narys.
Mokiniai: Pranciškus Beinaris, Benedikta Dailydienė-Andriušytė, Julius Juzeliūnas
Kūryba
Kūryba negausi, daugiausia solo ir choro dainos, romansai, nuosaikiai moderni, neoromantinės ir impresionistinės krypties. Stalino režimo metais jo kūryba smerkta už formalizmą, keliaklupsčiavimą prieš Europą. Harmonizavo lietuvių liaudies dainų. Paskelbė koncertų recenzijų, atsiminimų apie save ir artimuosius, lietuvių muzikus, rašytojus.[1]
Kūriniai:
- Daina apie liūdesį ir džiaugsmą. simfoninė poema. 1933 m., siužetas pagal F. Nyčės veikalo „Taip kalbėjo Zaratustra“ eilėraštį
- Perpetuum mobile, simfoniniam orkestrui (1933 m.
- simfoninės variacijos, 1940 m.
- Darbo dainos, simfoninė siuita, 1967 m.
- du styginių kvartetai, 1958 m., 2 redakcija 1983 m., 1984 m.
- du fortepioniniai trio, 1977 m., 1983 m.
- Andante, Concertino, smuikui ir fortepijonui, abu 1931 m.
- trys Capriccio, dviem smuikams, 1974 m.
- sonata, 1931 m.
- Mažoji siuita, 3 invencijos, visi 1929 m.
- variacijos, 5 fugos, visi 1930 m.
- 6 preliudai, 1928 m., 1938 m., 1984 m.
- Valsas ispaniškai, fortepijonui, 1938 m.
- Šaulys, poema chorui, S. Nėries žodžiai, 1961 m.
Bibliografija
- Juozas Gruodis (1952 m., neišleista.
- Juozas Tallat–Kelpša, sudarė su Eugenija Ragulskiene, 1983 m.
Įvertinimas
- 1986 m. festivalio „Muzikos ruduo“ laureatas.
Literatūra
- Pasakoja kompozitorius Jonas Nabažas, užrašė A. Lapinskienė, Vilnius, 1997 m.
- Jonas Nabažas. Dienoraščiai 1922–1945, sudarė V. Markeliūnienė, Vilnius, 2007 m.
- Kompozitorius Jonas Nabažas. Dokumentinis filmas. Aut. Juozas Matonis ir Vytautas Damaševičius, 2001 m.
Nuorodos
Šaltiniai
- ↑ Arvydas Karaška. Jonas Nabažas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. - 655 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
|