Jonas Pacas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jonas Pacas
Pacai
Gozdava (herbas)
Gozdava (herbas)

Gimė 1550 m.
Mirė 1610 m. (~60 m.)

Tėvas Dominykas Mikalojus Pacas
Motina Ana Andrejevna Lozaitė
Sutuoktinis(-ė) Kristina Nauševičiūtė, Sofija Andrejevna Višnioveckaitė
Vaikai

Kristupas,
Aleksndras,
Avrelianas,
Jonas Kazimieras ,
Povilas,
Feliksas ,
Ana

Jonas Dominykas Pacas (apie 15501610) – LDK valstybinis veikėjas, Lietuvos didysis taurininkas (15801589), Vilniaus tijūnas (15891600), Minsko vaivada (16001610), Kameneco ir Daugelišų seniūnas.

Biografija

Lietuvos magnatų Pacų giminės atstovas, herbo „Gozdawa“ savininkas. Smolensko kašteliono Dominyko Mikalojaus Paco (? – 1579) ir Anos Andrejevnos Lozaitės vyresnysis sūnus. Jaunesnysis brolis – Bresto pakamaris Mikalojus Dominykas Pacas (? – 1595).

1580 metais Jonas Pacas gavo Lietuvos didžiojo taurininko pareigybę. 1587 metų seime pasiūlė išrinkti į ATR karaliaus postą Maskvos carą Fiodorą Jonovičių. 1588 Lenkijos karalius Zigmantas Vaza leido jam išpirkti Kameneco seniūniją iš Bresto vaivados Gavrilo Gornostajaus. Tais pačiais metais pardavė Kuno miestelį prie Nesvyžiaus kunigaikščiui Mikalojusi Kristupui Radvilai Našlaitėliui už 12 000 kapų grašių.

1589 metų balandį Jonas Pacas gavo didžiojo tijūno titulą, o 1600 metų kovą buvo paskirtas Minsko vaivada. 1592 metais Jonas Pacas buvo išrinktas seimo maršalka.

Iš pradžių išpažino kalvinizmą, 1600 metais perėjo į Romos katalikų tikėjimą.

Jonas Pacas nupirko Čartorisko miestą Voluinėje iš kunigaikščio Jurgio Čartoriskio, kuris gavo teisę gyventi Čartorisko pilyje septynerius metus. Tačiau Jonas Pacas tuo buvo nepatenkintas ir pats apsigyveno pilyje. Atsakydamas Jurgis Čartoriskis 1602 metų gruodžio 5 dieną su savo žmonėmis ir draugais Benediktu Gulevičiumi ir Braclavo kaštelionu Mykolu Semaška užpuolė Čartoriską ir sumušė Paco žmones, o jį patį sužeidė. Jonas Pacas užpuolikus padavė į karališkąjį teismą, bet 1603 metais jie susitaikė, padedant Vilniaus vaivadai, kunigaikščiui Kristupui Radvilai ir Voluinės vaivadai Alekasndrui Ostrogiškiui. Jurgis Čartoriskis atsisakė laisvo pragyvenimo Čartoriske ir pardavė jį už 400 000 auksinų, o Jonas Pacas savo ruožtu įtraukė pilį ir Muravico miestelį į Voluinės vaivadiją.

Šeima

Buvo vedęs du kartus. Jo pirmoji žmona tapo Kristina Nauševičiūtė, Smolensko kašteliono Komajevskio duktė, santuokoje su kuria vaikų neturėjo. Antrą kartą vedė Sofiją Andrejevną Višnioveckaitę (15691619), Voluinės vaivados, kunigaikščio Andrejaus Ivanovičiaus Višnioveckio (apie 15281584) ir Efimijos Jurjevnos Veržbickos (15391589) dukterį. Vaikai:

  • Kristupas (mirė jaunystėje)
  • Aleksndras (m. po 1634)
  • Avrelianas, tapo vienuoliu Antonijaus vardu
  • Jonas Kazimieras (m. 1653), Lietuvo didysis raštininkas (1639)
  • Povilas (mirė jaunystėje)
  • Feliksas (mirė jaunystėje)
  • Ana, 1-mas vyras Polocko kaštelionas Mikalojus Boguslavas Zenovičius (m. 1621), 2-ras vyras Pojurio tijūnas Kristupas Krišpinas-Kiršenšteinas

Po Jono Paco mirties jo našlė Sofija Višniovecka antrą kartą ištekėjo už Smolensko kašteliono Kristupo Vaclovo Šemetos.

Literatūra

  • Wolff J. Pacowie: materyjały historyczno-genealogiczne. – Petersburg, 1885.
  • Wolff J. Senatorowie i dygnitarze Wielkiego Księstwa Litewskiego: 1385–1795. – Kraków, 1885.

Nuorodos

Postas
Prieš tai:
Bogdanas Sapiega
POL województwo mińskie IRP COA.svg
Minsko vaivada

16001610
Po to:
Jonas Abramavičius

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+4748-0=4748 wiki spaudos ženklai).