Jonas Petruitis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Jonas Petruitis (1891 m. lapkričio 7 d. Karčemos, Radviliškio valsčius1943 m. rugsėjo 28 d. Kaunas) – Lietuvos visuomenės ir karinis veikėjas, pulkininkas.

Biografija

Mokėsi Radviliškio pradžios mokykloje, Liepojos gimnazijoje, Kauno „Saulės“ mokytojų kursuose, dirbo Seinų miesto vidurinėje mokykloje. 1912 m. mobilizuotas, tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1914 m. baigė karo mokyklą Tiflise, 19151918 m. Kaukazo fronte kovojo su turkais, buvo tris kartus sužeistas. 1917 m. 27-ojo Kaukazo šaulių pulko žvalgų komandos viršininkas, štabskapitonas. Vadovavo kavalerijos šimtinei Vladikaukaze. Buvo lietuvių bataliono, kuris tuo metu buvo dislokuotas Batumyje, vadas.

1918 m. grįžo į Lietuvą, lapkričio 20 d. paskirtas Šiaulių apskrities milicijos vadu. Miestą užėmus bolševikams, 1919 m. vasario mėn. suimtas ir pasodintas į Šiaulių kalėjimą, iš jo paleistas paslapčiomis pasitraukė iš Šiaulių ir atvyko į Vilnių. Nuo 1919 m. kovo mėn. Lietuvos kariuomenės savanoris. 1919 m. kovo 7 d. paskirtas Antrojo pėstininkų pulko 6-osios kuopos jaunesniuoju karininku, netrukus 8-osios kuopos vadu. 1919 m. gegužės 10 d. pulkas išvyko į frontą prieš bolševikus. Jam vadovaujant kuopai, išvaduoti Panevėžys, Kupiškis, Obeliai. 1919 m. lapkričio 21-23 d. dalyvavo Radviliškio kautynėse su bermontininkais. Paskirtas bataliono vadu, suteiktas kapitono laipsnis. 1920 m. su batalionu pasiųstas į Druskininkų rajoną prieš Lenkijos kariuomenės dalinius. Žygio metu lenkai batalioną išblaškė, pulko vadas Jonas Laurinaitis pateko į lenkų nelaisvę. Majoras J. Petruitis laikinai paskirtas Antrojo pėstininkų pulko vadu. 1924 m. rugpjūčio mėn. sėkmingai baigė aukštuosius karininkų kursus, suteiktas pulkininko laipsnis, paskirtas nuolatiniu Antrojo pėstininkų pulko vadu.

Su savo pulku aktyviai dalyvavo 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversme. Paskirtas vadovauti Antrajai karo apygardai. Tačiau, kai neribota valdžia buvo atiduota A. Smetonai, pradėjo rengti kontrperversmą, siekdamas į valdžią sugrąžinti krikščionis demokratus. Sąmokslas buvo susektas, J. Petruitis 1927 m. tyliai išleistas į atsargą ir ištremtas į Daugus, vėliau persikėlė į Alytų. Čia iš Kauno ten persikėlė gyventi visa jo šeima – žmona Justina, Justinas ir dukra Jonė. Alytuje jiems gimė sūnus Mykolas ir duktė Reda. J. Petruitis dirbo Autobusų kompanijos įgaliotiniu. 1938 m. nuo plaučių uždegimo mirė žmona Justina. Išėjęs į atsargą, bendradarbiavo leidiniuose „Karys“, „Kardas“, „Mūsų žinynas“, „Rytas“, „XX amžius“.

TSRS okupavus Lietuvą 1940 m. gruodžio 24 d. areštuotas ir pasodintas į Kauno sunkiųjų darbų kalėjimą. 1941 m. birželio 23 d. kartu su kitais kaliniais išvežtas į Minską, prie Červenės dauguma kalinių buvo sušaudyti. Tačiau jam pasisekė pabėgti ir grįžti į Kauną. Parašė knygą – liudijimą apie Červenėje vykdytas kalinių žudynes. Tačiau metai, praleisti kalėjime ir netikėta karštligė pakirto jo sveikatą, nuolat kankino kepenų skausmai, plaučių uždegimas. Po J. Petruičio mirties vaikai pasirūpino, kad tėvai būtų palaidoti kartu Kaune, centrinėse miesto kapinėse Vytauto prospekte. Tačiau, kai kapines buvo nutarta panaikinti, 1958 m. vaikai Justinos ir Jono Petruičių palaikus iškasė ir perlaidojo Kauno Eigulių kapinėse. [1]

Bibliografija

  • Mūsų žygiai I. (1935 m. kovos su bolševikais ir bermontininkais)
  • Mūsų žygiai II. (1937 m. kovos su lenkais. Šių atsiminimų antras leidimas „Laisvę ginant“ išėjo JAV 1953 m.)
  • Didysis karas (1942 m.)
  • Kaip jie mus sušaudė (1942 m.)

Šaltiniai


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+4852-0=4852 wiki spaudos ženklai).