Jonas Radavičius
Jonas Radavičius | |
---|---|
Radavičiai | |
herbas "Rudnica" | |
| |
Gimė | 1837 m. Kaltinėnų parapija, Milių viensėdis, netoli Varsėdžių |
Mirė | † 1897 m. gruodžio 26 d. Joniškis |
| |
Veikla | pedagogas
|
| |
Alma mater | Peterburgo dvasinė akademija |
Jonas Radavičius (1837 m. Kaltinėnų parapija, Milių viensėdis, netoli Varsėdžių – 1897 m. gruodžio 26 d. Joniškis. Palaidotas Kaltinėnų kapinėse.) – prelatas, kovotojas už lietuvybę carizmo priespaudos metais.
Biografija
Gimė Kaltinėnų parapijoje, Milių viensėdyje, netoli Varsėdžių, katalikiškoje, pasiturinčių bajorų šeimoje. Mokėsi Kėdainiuose. Baigęs Šiaulių vyrų gimnaziją įstojo į Varnių kunigų seminariją, studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje, kurią baigus jam suteiktas teologijos magistro laipsnis. 1864 m. įšventintas į kunigus.
1862–1863 m. Šiaulių vyrų gimnazijos tikybos mokytojas. 1864–1869 m. paskirtas Panevėžio gimnazijos kapeleonu. 1869–1885 m. klebonavo Smilgiuose. 1880 m. paskirtas Peterburgo dvasinės kolegijos asesoriumi, 1883 m. – kapitulos kanauninku, 1885 m. – prelatu ir Joniškio klebonu.
Visuomeninė veikla
Prelatas J. Radavičius rėmė lietuvybę, surinko ir po savo mirties muziejui paliko gausią herbarijų ir mineralų kolekciją. Klebonaudamas Smilgiuose prisidėjo prie šios vietovės kraštovaizdžio gerinimo: jo rūpesčiu suremontuota bažnyčia, sutvarkytos kapinaitės, palaikė žemaitišką kultūrą.[1]
Šaltiniai
- ↑ Adomas Dambrauskas-Jakštas, Juozas Tumas-Vaižgantas. Užgesę žiburiai / Biografijų ir nekrologų rinkinys. – Kaunas, 1930. – 260–266 psl.
|