Jonas Tarlo
| Jonas Tarlo | |
|---|---|
| |
| Tarlos | |
| |
| Herbas „Topor“ | |
|
| |
| Gimė | 1684 m. |
| Mirė | † 1750 m. sausio 15 d. |
|
| |
| Tėvas | Stanislavas Tarlo |
| Motina | Terezė Dunina-Borkovska |
| Sutuoktinis(-ė) | Mariana Liubovecka, Elžbieta Modrževska, Elžbieta Branicka, Sofija Krasinska |
|
| |
| Žymūs apdovanojimai | |
 | |
|
| |
| Vikiteka | Jonas TarloVikiteka |
Jonas Tarlo (lenk. Jan Tarło; 1684–1750 m. sausio 15 d., Opole) – ATR valstybinis ir karinis veikėjas, generalinis Podolės seniūnas (nuo 1728), Liublino (nuo 1719) ir Sandomiro vaivada (nuo 1736), Lietuvos pastalininkis (nuo 1717), Krosno, Letičevo, Medicko, Sokalsko, Jaselskio ir Grabovecko seniūnas, Lekijos Karalystės Tribunolo maršalka.
Biografija
Žymios Lenkijos bajorų Tarlų giminės, kilusios XV amžiaus pradžioje, atstovas, herbo „Topor“ savininkas. Vienas iš įtakingiausių ir galingiausių XVIII amžiaus antros pusės ATR magnatų. Liublino vaivados Stanislovo Tarlos (m. 1705) ir Terezės Duninos-Borkovskos sūnus.
Išsilavinimą gavo Prancūzijoje, po to buvo karaliaus Liudviko XIV rūmuose. Ne kartą buvo renkama deputatu (pasiuntiniu) į ATR seimus.
Lenkijos karalystės armijos generolas-majoras ir Lanovo regimento šefas-komendantas.
Tarnogrodo konfederacijos dalyvis.
Buvo politinis oponentas Augustui III Saksui.
Stanislovo Leščinskio šalininkas 1704 ir 1710 metais ir jo pakartotino išrinkimo į Lenkijos sostą 1733 metais. 1734 m. – vienas iš Dzikovo konfederacijos organizatorių, Stanislovo Leščinskio gynybai.
Po Leščinskio atsistatydinimo, palaikė magnatų Potockių pastangas jų siekimuose pasiekti susitaikymo ir sąjungos sudarymo tarp ATR su Rusija ir Austrija prieš Prusiją.
Keturis kartus užėmė Karūnos Tribunolo maršalkos potą.
Stambus žemvaldys, iki mirties valdė keletą miestų ir daugiau nei šimtą kaimų.
Mirė bevaikis ir palaidotas Šv. Marijos bažnyčioje, Opole-Liubelske.
Apdovanojimai
1719 matais buvo apdovanotas Baltojo erelio ordinu.
Šeima
Buvo vedęs keturis kartus. Jo pirma žmona tapo Mariana Liubovecka (m. po 1726), su kuria išsiskyrė 1717 metais. Po 1720 metų vedė antrą kartą Elžbietą Modrževską (m. 1728). 1732 metais trečią kartą vedė Elžbietą Branicką (m. 1746), Palenkės vaivados Stefano Mikalojaus Branickio ir Katerinos Scholastikos Sapiegaitės dukterį, Sokalo seniūno Pranciškaus Ksavero Potockio (m. 1731) našlę. 1746 metais ketvirtą kartą vedė Sofiją Krasinską (1718 (?1719)–1790), kuri praėjus ketveriems metams po jo mirties ištekėjo už Krokuvos kašteliono Antonijo Liubomirskio (1718–1782) (ji buvo antroji žmona).
Nuorodos
| Postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Adomas Petras Tarlo |
 1719–1736 |
Po to: Adomas Tarlo |