Jonas Trinkūnas
Jonas Trinkūnas | |
---|---|
| |
Gimė | 1939 m. vasario 28 d. Klaipėda |
Mirė | † 2014 m. sausio 20 d. Vilnius |
| |
Tautybė | lietuvis |
Sutuoktinis(-ė) | Inija Trinkūnienė |
Vaikai |
Rimgailė, Vėtra, Ugnė, Indrė |
Religija | senovės lietuvių religija |
Lietuvos vyriausiasis krivis | |
Ėjo pareigas | 2002 – |
| |
Veikla | folkloristika, religijotyra
|
| |
Išsilavinimas | filologija |
Alma mater | Vilniaus universitetas |
| |
Žymūs apdovanojimai | |
Jonas Trinkūnas (1939 m. vasario 28 d., Klaipėda – 2014 m. sausio 20 d., Vilnius) – lietuvių etnologas, folkloristas, religijotyrininkas, senojo lietuvių tikėjimo bendruomenės „Romuva“ vyriausiasis krivis.
Kilmė ir šeima
Tėvai —
Broliai, seserys —
Šeima — žmona Inija Trinkūnienė (g. 1951 m.), folkloristė, folkloro grupės „Kūlgrinda“ vadovė, kultūros sociologė, psichologė.
Dukros — Rimgailė Trinkūnaitė, Vėtra Trinkūnaitė, Ugnė Trinkūnaitė, Indrė Trinkūnaitė.
Išsilavinimas
Vidurinę mokyklą baigė Kaune. 1965 m. Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultete baigė filologijos studijas, įgijo filologo specialybę.
Darbinė veikla
Nuo 1969 iki 1973 m. VU Filologijos fakulteto filologijos katedros aspirantas ir dėstytojas.
1969 m. įkūrė kraštotyros sąjūdį Ramuva, pradėjo rengti senovės baltų apeigas. Vienas iš Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvos kūrėjų. 1974 m. už politinę tautinę veiklą iš universiteto pašalintas.
Kilus Sąjūdžiui vėl grįžo į universitetą, dirbo Filosofijos ir sociologijos instituto Etikos skyriaus asistentu. 1990–1993 m. Kultūros ministerijos Etninės kultūros skyriaus vedėjas.
Nuo 1994 m. Filosofijos ir sociologijos instituto Etikos ir etnosociologijos skyriaus mokslinis darbuotojas. VPU dėstė etninę kultūrą
Kultūrinė veikla
2002 m. išrinktas Romuvos vyriausiuoju kriviu. Dalyvauja tarptautinėse senųjų tikėjimų konferencijose, renginiuose. Paskelbė staipsnių lietuvių ir prancūzų spaudoje, parašė kelias knygas.
Apeiginio folkloro kolektyvo „Kūlgrinda“ narys, Etninės kultūros draugijos, Tautos namų, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos, „Prusos“ klubo, kitų organizacijų vadovas ar narys.
Įvertinimai
- Jono Basanavičiaus premija, 1997 m.
- Gedimino ordino Riterio kryžius, 2013 m.
Nuorodos, šaltiniai
- Lietuvių senosios religijos kelias, 2009 m.
- Lietuvių pasaulėjauta: papročiai, apeigos, ženklai, 2003 m.