Jonas Voveris

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jonas Voveris

Gimė 1913 m. lapkričio 2 d.
Vaičiuliškių kaime, Ukmergės apskrityje, dabartiniame Anykščių rajone, Kurklių parapijoje
Mirė 2016 m. rugpjūčio 2 d. (102 m.)
Taujėnai

Tautybė lietuvis

Veikla
Kunigas monsinjoras, teologas, literatas, politinis kalinys

Alma mater 1939 Kauno kunigų seminarija, Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultetas

Jonas Voveris (1913 m. lapkričio 2 d. Vaičiuliškių kaime, Ukmergės apskrityje, dabartiniame Anykščių rajone, Kurklių parapijoje – 2016 m. rugpjūčio 2 d. Taujėnai) – Kunigas monsinjoras, teologas, literatas, politinis kalinys.

Anykštėno Biografija

Augo šešių vaikų šeimoje su dviem broliais ir trim seserimis. Sesuo Anelė Voverytė-? (g. 1927 m.).

Mokėsi Vaičiuliškių pradžios mokykloj, Ukmergės gimnazijoje, bet motinai mirus turėjo nutraukti mokslą. Po pertraukos 1933 m. baigęs gimnaziją, 19331939 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje ir Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto Teologijos skyriuje, 1939 m. baigė studijas 13-oje laidoje ir įgijo teologinį išsilavinimą. Studijų metais mirus tėvui, liko našlaitis.

1939 m. birželio 3 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje arkivyskupas Juozapas Skvireckas J. Voverį įšventino kunigu. Kartu buvo įšventinti Stanislovas Krištanaitis, Leonardas Skardinskas, Justinas Klumbys, Fabijonas Kireilis, Jeronimas Matulis, Lionginas Keršulis ir kiti kunigai.

19391946 m. J. Voveris buvo Pernaravos (Kėdainių raj.) Nukryžiuotojo Jėzaus parapijos vikaras. Čia pasižymėjo kaip geras tikybos mokytojas penkiose apylinkių mokyklose (iki 1940 m. ir 19411945 m.), taip pat mokė vietinius vaikus skaityti ir rašyti.

19461947 m. J. Voveris, turėjęs slėptis nuo valdžios persekiojimo, pusę metų buvo Vidiškių (Ukmergės raj.) parapijos vikaras ir administratorius.

1947 m. jis kelis mėnesius tarnavo Kaune, iš pradžių Prisikėlimo bažnyčioje, paskui Švč. Jėzaus Širdies (Šančių) parapijoje vikaru. Už aktyvią religinę veiklą 1947 m. rugsėjį jis buvo suimtas ir kalinamas, 1948 m. pradžioje nuteistas 10 metų kalėti ir išgabentas į Komiją (Rusija), dirbo įvairius fizinius darbus Verchnekamsko rajone. Suėmimo metu dingo ilgą laiką jo rašytas dienoraštis. Lageryje jis aukodavo Šv. Mišias įvairių tautybių tikintiesiems.

1954 m. J. Voveris buvo išleistas į laisvę ir rugsėjį grįžo į Lietuvą. 19541964 m. jis tarnavo Girdžių (Jurbarko raj.) Šv. Marijos Magdalietės parapijos klebonu. Perkeltas 1964 m. balandį, 19641970 m. jis buvo Surviliškio (Kėdainių raj.) Nukryžiuotojo Jėzaus parapijos klebonas.

Nuo 1970 m. lapkričio 5 d. iki 2005 m. jis buvo Taujėnų (Ukmergės raj.) Šv. Kryžiaus Išaukštinimo parapijos klebonas.

Jo iniciatyva 1979 m. buvo dekoruotas Taujėnų bažnyčios vidus, interjere nutapyti Bažnyčiai ir Lietuvai nusipelniusių asmenų natūralaus dydžio portretai. Nuo 1992 m. iki šiol jo iniciatyva leidžiamas Taujėnų parapijos pastoracinės tarybos proginis leidinys "Tėviškėlė" – kasmet po 6-7 numerius per šventes.

1998 m. kovo 26 d. popiežius Jonas Paulius II suteikė J. Voveriui Jo Šventenybės kapeliono (monsinjoro) titulą.

2002 m. dvasininkas nukentėjo nuo kleboniją nusiaubusio plėšiko, pašlijo jo sveikata, todėl jis prašėsi atleidžiamas iš klebono pareigų. Nuo 2005 m. gegužės 17 d. J. Voveris liko Taujėnų Šv. Kryžiaus Išaukštinimo parapijos rezidentu, netekęs regėjimo, kiek leido jėgos, dalyvavo parapijos gyvenime. Nuo 2010 m. rudens iki gyvenimo pabaigos jis buvo vyriausias Kauno arkivyskupijos dvasininkas, 2014 m. iškilmingai paminėjo kunigystės 75-metį.

J. Voveris rašė religinio turinio eiles, išleido keletą vaikams ir jaunimui skirtų religinio turinio knygelių, savo kūrybą iš pradžių pasirašinėjo pseudonimu N. Sirevo.

J. Voverio kūrybos leidiniai:

  • 1994 m. – "Atsimerkime" (eilėraščiai).
  • 1995 m. – "Žmogaus sūnus" (eilėraščiai).
  • 1996 m. – "Ad lucem = Į šviesą. A ciklas" (pamokslai).
  • 1997 m. – "Ad lucem = Į šviesą. B ciklas" (pamokslai).
  • 1997 m. – "Per gyvenimą, į gyvenimą : teologija, erotika, gyvenimas" (eilėraščiai),
  • 1998 m. – "Ad lucem = Į šviesą. C ciklas" (pamokslai).
  • 1999 m. – "Didžiųjų Janonių drama : Švč. M. Marijos apsireiškimas" (religinė publicistika).
  • 2000 m. – "Apmąstymai : Didžiajam krikščionybės 2000 metų jubiliejui" (religinė publicistika), "Dovana penktaklasiui" (2000 m.).
  • 2002 m. – "Jaunystės švyturiai pasauliui" (religinė publicistika).
  • 2003 m. – " Šventosios Mišios" (religinė publicistika).
  • 2004 m. – "Eikime pas Jėzų : Pirmajai išpažinčiai ir Šv. Komunijai" (katekizmas).

J. Voverio katekizmas yra laikomas vienu geriausių tokio pobūdžio leidinių Lietuvoje, nes jame teologiškai tiksliai ir suprantamai išdėstytos visos tikėjimo tiesos, įdomūs katechetiniai pavyzdžiai.

J. Voveris tapo Motiejaus Valančiaus literatūrinio konkurso laureatu (1999 m.).

Mirė 2016 m. rugpjūčio 2 d. Taujėnuose (Ukmergės raj.). Palaidotas Taujėnų naujosiose (Užupušių) kapinėse.

Biografija

Pradžioje Jonas mokėsi Vaičiuliškių pradžios mokykloje, kurią baigus jį vienintelį iš visų vaikų tėvai leido mokytis toliau. Šeimoje augo šeši vaikai. Mokslus Jonas Voveris tęsė Ukmergės gimnazijoje. Joje baigęs septynias klases ir Kauno jėzuitų gimnazijoje išlaikęs lotynų kalbos egzaminą, 1933 metais įstojo į Kauno kunigų seminarijos antrąjį licėjinį kursą.

Kunigu Joną Voverį 1939 metų birželio 3 dieną Kauno arkikatedroje įšventino arkivyskupas Juozapas Skvireckas. Jonas Voveris tuo metu jau buvo baigęs visą seminarijos ir Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą.

Galbūt ir atsižvelgiant į seminarijos rektoriaus nuomonę pirmąja kunigo Jono Voverio darbo vieta tapo nedidelė kaimo parapija – Pernarava, į kurią jis buvo paskirtas vikaru. Ten jaunasis kunigas darbavosi septynerius metus. 1946 metų lapkričio 14 dieną buvo iškeltas į Vidiškius laikinam vikaro darbui. Po penkių mėnesių jis skiriamas Raseinių parapijos vikaru, po dar vienos dienos kitu raštu, paliekant Raseinių vikaro pareigose, kunigas Jonas Voveris laikinai skiriamas Kauno M. V. Jėzaus Kristaus Prisikėlimo parapijos vikaru. Iš tiesų kunigas Jonas į Raseinius taip ir nenuvyko, bet iš karto apsigyveno Kaune ir buvo paskirtas nuolatiniu Prisikėlimo parapijos vikaru, nors faktiškai teko eiti klebono pareigas. Tiesa, ten dirbti teko tik nepilnus tris mėnesius. Tuo metu sovietinis saugumas ieškojo tuometinio Prisikėlimo bažnyčios klebono ir dekano, norėdamas jį suimti. Kadangi Prisikėlimo parapijoje dirbantys kunigai neišdavė, kur slapstosi klebonas, saugumo pareigūnai įsakė kunigą Joną Voverį iškelti iš Žaliakalnio. 1947 metų rugpjūčio 6 dieną jis buvo perkeltas vikaro pareigoms į Šančių parapiją.

Toks dažnas kilnojimas iš vienos vietos į kitą galėtų atrodyti mažiausiai keistas, tačiau tai buvo susiję su kunigui Jonui Voveriui gresiančiu pavojumi. Iš tiesų praėjus vos mėnesiui nuo persikėlimo į Šančius, 1947 metų rugsėjo mėnesį Jonas Voveris buvo suimtas ir 1948 metais už akių nuteistas 10 metų darbo stovyklos. Buvo išvežtas į Kirovo sritį, vadinamąjį Vetlagą, kur išbuvo iki 1954 metų.

1954 metų rugsėjo mėnesį, atlikęs du trečdalius bausmės, kunigas Jonas Voveris grįžo į Lietuvą ir pradžioje buvo paskirtas Girdžių parapijos altaristu – išlaikytiniu, o po mėnesio – Girdžių parapijos klebonu. Ten kunigas Jonas Voveris išdirbo dešimt metų ir 1964 metų balandžio mėnesį buvo paskirtas Surviliškio parapijos klebonu. Dar po šešerių metų, 1970 metų lapkričio mėnesį, jis skiriamas Taujėnų parapijos klebonu. Čia jis ir liks gyventi beveik keturiasdešimt šešerius metus.

Jau dirbdamas Taujėnuose kunigas Voveris susirašinėjime su tuometiniu Kauno arkivyskupijos apaštališkuoju administratoriumi arkivyskupu Liudviku Poviloniu mini, jog jam buvo pasiūlyta keltis darbuotis į Vandžiogalą. Kunigas Jonas savo laiške pripažįsta, kad nemoka lenkų kalbos, kuri toje parapijoje būtų reikalinga, tačiau, anot jo, galėtų pasinaudoti žodynu, tik bijo, kad neišvengtų nesusipratimų. Vis dėlto, jeigu arkivyskupas manytų, jog tai būtų reikalinga, ir nebūtų surasta tinkamesnio kandidato, kunigas Jonas sakosi sutinkąs priimti viską: vykti į Vandžiogalą, keltis kur kitur ar pasilikti Taujėnuose. Šiuose žodžiuose bene geriausiai išreiškiama jo, kaip ištikimo ir klusnaus kunigo, laikysena.

Kunigas Jonas Voveris labai rūpinosi jaunimo religiniu švietimu, rašė ir savo lėšomis leido knygas, dalijosi savo patirtimi su kunigais, visuomet išlaikydamas šviesų gyvenimo pavyzdį. Savo parapijiečiams Taujėnuose jis visuomet buvo kaip tikras tėvas, pažįstantis visus savo tikinčiuosius, mylėjo juos ir patarnaudavo visomis jėgomis. Gyveno labai kukliai ir ne veltui jo paskutinis testamente išreikštas noras – ką tik galima iš jo turimo kuklaus turto išdalyti labdarai.

1998 metų kovo 26 dieną šventasis popiežius Jonas Paulius II pakėlė kunigą Joną Voverį Jo Šventenybės kapelionu (monsinjoru).

Šaltiniai


Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 100% (+11418-12=11406 wiki spaudos ženklai).