Jovita Martišienė

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Jovita Martišienė

    (Monkūnaitė)

    Žolinės šventėje Jovita martišienė.jpg

    Gimė 1978 m. vasario 22 d. (46 m.)
    Pakruojo rajone, Tulminių kaime

    Sutuoktinis(-ė) Audrius Martišius
    Vaikai

    Karolina, Edvinas, Rokas


    Veikla
    Rimkūnų bibliotekininkė

    Išsilavinimas Joniškio 2-oji vidurinė mokykla,
    Joniškio ŽŪM
    Alma mater Šiaulių valstybinė kolegija


    Jovita Monkūnaitė–Martišienė (g. 1978 m. vasario 22 d. Tulminių kaime, Linkuvos seniūnijoje) – Rimkūnų bibliotekininkė.


    Gyvenimo kelias

    Jovita augo darbininkų šeimoje, čia augo brolis Rolandas (g.1970 m.) ir sesuo Virginija (g. 1968 m).

    1984 m. visa šeima išsikėlė gyventi į oniškį, ten baigė Joniškio 2-ąją vidurinę mokyklą (dabar Saulės pagrindinė mokykla), mokėsi Joniškio ŽŪM.

    20092013 m. Šiaulių valstybinėje kolegijoje suteikiamas kvalifikacinis laipsnis, Komunikacijos ir informacijos profesinis bakalauras. Suteikta profesinė kvalifikacija. Bibliotekininkas.

    Nuo 2008 m. dirba Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukšelio viešosios bibliotekos Rimkūnų padalinio - vyresnioji bibliotekininkė.

    Nuo 2012 m. pradėjo dirbti ir Pašvitinio padalinyje.


    Šeima

    Vyras – Audrius Martišius (g. 1973 m.).

    Duktė Karolina Martišiūtė (g.1999 m.), 2018 m. baigė Linkuvos gimnaziją, mokosi Vilniaus kolegijoje, turizmo vadybą.

    Sūnus Edvinas Martišius (g. 2002 m.), mokosi Linkuvos gimnazijoje.

    Sūnus Rokas Martišius (g. 2005 m.), mokosi Linkuvos gimnazijoje.

    Mūsų žmonės

    PAŠVITINIO BIBLIOTEKININKĖ – ISTORIJOS, ASMENYBIŲ, ĮVYKIŲ METRAŠTININKĖ

    Pusiaukelėje tarp Linkuvos ir Joniškio – Pašvitinys, padovanojęs šaliai daug ryškių asmenybių. Vos penki kilometrai nuo miestelio – Bučiūnai (Joniškio r.). Tai – žymaus prieškario šalies karvedžio – Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės generolo Klemenso Popeliučkos gimtinė.

    A.Padoros nuotraukoje: trečiąkart „Atminties ir pagarbos“ distanciją įveikusius Triškonių bėgikus miestelio aikštėje su Trispalvėmis pasitiko Pakruojo Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos Pašvitinio filialo vyresnioji bibliotekininkė Jovita Martišienė (pirma dešinėje), Triškonių bendruomenės atstovės Gražina Žemėtienė (centre) ir Rima Vaškienė

    Pašvitinio centre – Švč. Trejybės bažnyčia, kurioje tuokėsi pirmasis Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona ir jo išrinktoji iš Gavenonių (Pašvitinio valsčius) kilusi Sofija Chodakauskaitė-Smetonienė.

    Čia pat literatūros tyrinėtojo, kritiko, poeto ir vertėjo, filologijos daktaro, profesoriaus Kosto Korsako gimtinė.

    Apylinkes garsina stebuklingais apsireiškimais netoli Pelaniškių „Marijos žemė“, Pelaniškių pilkapis, kaimų kryžiai ir likę vėjo malūnai.

    Jų išlikimas rūpi kraštotyros entuziastams. Pakruojo Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos Pašvitinio filialo bibliotekininkė Jovita Martišienė – viena jų.

    VERTINGIAUSIOS – ISTORINĖS KNYGOS

    2014-aisiais VšĮ „Versmės“ leidykla išleido monografiją „PAŠVITINYS“ (vyriausias redaktorius Aloyzas Bėčius).

    „Pašvitinio“ monografija nebūtų išvydusi dienos šviesos be išsiskiriančio kraštiečių Užgirių šeimos pasiaukojimo ir finansinės paramos, perkopusios 110 tūkst. litų (apie 32 tūkst. eurų arba 41 tūkst. JAV dolerių, skaičiuojant knygos išleidimo mėnesio kainomis) – per 20 „Lietuvos valsčių“ serijos leidimo metų iki šiol nė vienai šios serijos monografijai tiek nėra paaukojęs nė vienas privatus asmuo, jų grupė ar įmonė, įstaiga, organizacija. Net valstybė“,- leidinio įžangoje svarsto monografijos sudarytojai.

    Pedantiškai sutvarkytose bibliotekos lentynose – daug knygų. Kasmet jų fondai pasipildo naujais leidiniais. Pašvitiniečiai skaito grožinę literatūrą, detektyvinius leidinius, romanus, domisi kitais rašytojų ir poetų kūrybos žanrais.

    „Ne taip seniai bibliotekon pasiskaityti naujų knygų, panaršyti interneto platybėse prie kompiuterių susirinkdavo per 130 skaitytojų. Šiandieną jų gretos praretėjusios, ypač pasigendu jaunimo. Tvirti ryšiai biblioteką sieja su pagrindinės mokyklos pedagogais, moksleiviais, vaikų darželiu. Knygų pasaulis traukia vyresniuosius“,- kalbėjo bibliotekininkė J. Martišienė.

    Surinkta kraštotyrinė medžiaga, nuotraukos apie seniūnijoje išlikusius kryžius, vėjo malūnus, išnykusius kaimus, kitą kultūros paveldą.

    Išskirtinis Pašvitinio bibliotekos filialo akcentas – prieškario Lietuvos leidyklų išleistos knygos. Viena seniausių – 1903-aisiais išspausdinta Tilžėje.

    NEŽINOMOS ISTORIJOS NEPAPRASTI PUSLAPIAI

    Istorijos permainos nepasigailėjo tarp Linkuvos ir Joniškio esančio Pašvitinio. Vienu metu apylinkių žmonės priklausė Joniškio valsčiui, kitu – Linkuvos rajonui, šiandien – Pakruojo. Prieš dešimt metų pradėjusi dirbti vyresniąja bibliotekininke, Jovita Martišienė pasirinko tradicinį darbo mastelį – parapijos ribas. Anuomet nežinojo, jog antrąkart atkūrus Lietuvai Nepriklausomybę, vos už penkių kilometrų nuo Pašvitinio – Bučiūnuose (Joniškio r.) ne tik miesteliui, bet ir visai Lietuvai atsivers nežinomos istorijos nepaprasti puslapiai. Pašvitinio filialo bibliotekos metraštyje saugomos svarbiausius krašto įvykius aprašiusios iškarpos. Pašvitinio vidurinės mokyklos abiturientė, iš Binėnų kilusi Lina Indriulytė Rudnickienė rašo: „Kiek kaime sodybų – tiek istorijų, tiek žmonių likimų. Kiekvienas su savo istorija ir palikimu ateities kartoms.

    Bučiūnų kaime antram gyvenimui prikelta 1860 m. statyta (kai kurie pastatai perstatyti 1934 m.) Daukšų – Popeliučkų sodyba, laiko dulkes nužėrus atsiskleidė visa savo galybe ir turtinga praeitimi, kur būtent šioje sodyboje užgimė šviesios asmenybės“.

    Gyvenimo stebuklu reikėtų įvardinti šią šalia Pašvitinio, Bučiūnuose esančią Lietuvos kariuomenės generolo Klemenso Popeliučkos gimtąją sodybą, kurią naujam gyvenimui prikėlė jo sūnėno, Kaune gyvenančio Algirdo Diliūno ryžtas. Galbūt netoli diena, kai Bučiūnuose duris atvers dar vienas – Lietuvos kariuomenės muziejus.

    Dvi mokyklos – Linkuvos gimnazija ir tuometinė Pašvitinio vidurinė gali didžiuotis bene pirmuoju pokario metais prie karinio orlaivio šturvalo sėdusiu lietuvaičiu, dimisijos pulkininko – leitenanto laipsnį pelniusiu auklėtiniu Algirdu Diliūnu.

    Istorija byloja, kad prieš septynetą metų vienas pagrindinių Kauno įgulos Karininkų ramovėje pristatytos knygos apie Lietuvos kariuomenės brigados generolą Klemensą Popeliučką medžiagos pateikėjų – Linkuvoje kurį laiką gyvenęs ir vidurinę mokyklą lankęs Algirdas Diliūnas.

    Karinė tarnyba – neatsiejama nuo gausios Diliūnų giminės. Algirdo Diliūno tėtis Kazimieras – Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės lengvosios kavalerijos raitelių pulko husaras.

    Tokios asmenybės skatina prisiminti ir gerbti šalies istoriją, didžiuotis Pašvitinyje gyvenančiais ir dirbančiais.

    Sausio 13-ąją „Atminties ir pagarbos“ bėgime Triškoniai-Pašvitinys miestelio prieigose su grupe žmonių bėgikus sveikino ir Pašvitinio filialo vyresnioji bibliotekininkė Jovita Martišienė.

    Pašvitinys-Bučiūnai-Pakruojis

    Algis Padora, „Auksinė varpa“, 2022-02-09

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Emilija Stanevičienė – autorius – 99% (+8396-0=8396 wiki spaudos ženklai).
    • Vitas Povilaitis – redaktorius – 1% (+75-0=75 wiki spaudos ženklai).