Josef Mengele

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Jozefas Mengelė)
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Enciklopedijos standartus – stilius, gramatika
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame
Enciklopedijos projekte.
Josef Mengele

Josef Mengele (1911 m. kovo 16 d. Gunzburge, Vokietijoje – 1979 m. vasario 7 d. Brazilija) – vokiečių SS pareigūnas ir gydytojas Aušvico koncentracijos stovykloje. Mengele buvo žinomas kaip "Mirties angelas". Po karo tapo vienu ieškomiausių nacių karo nusikaltėlių.

Jaunystė

Josef Mengele gimė 1911 kovo 16 d., Karl ir Walburga Mengele šeimoje Gunzburge, Vokietijoje.

Aušvicas

1943-iaisiais, Mengele pakeitė kitą daktarą Aušvico koncentracijos stovykloje. 1943 gegužės 24 d. tapo medicinos pareigūnu Aušvice, romų stovykloje. 1944-ųjų rugpjūtį romų stovykla likviduota ir visi romai nužudyti dujų kambariuose.

Per savo 21 mėnesio buvimą Aušvice, Mengele pelnė "Mirties angelo" pravardę dėl savo žiaurumo su kaliniais. Mengele buvo vadinamas "der weisse Engel" "Baltuoju angelu" kalinių, nes kai atsistodavo ant platformos peržiūrėti atvykėlius ir nurodyti kam į dešinę, kam į kairę, jo ištiestos baltos rankos ir baltas apsiaustas primindavo baltą angelą. Mengele su kitais SS daktarais Aušvice atvykus naujiems kaliniams prie rampos, sprendė ką siųsti dirbti ir ką iškart siųsti į dujų kamerą. Pavyzdžiui, prie vaikų bloko buvo nubrėžęs liniją tarp 150 ir 156 centimetrų nuo žemės ir iškart siųsdavo į dujų kambarį kieno galva nesiekė linijos.

"Jo žvilgsnis tarsi sakydavo 'Aš turiu galią'" sakė vienas iš likusių gyvų. Kai buvo pranešta, kad viename bloke pradėjo veistis utėlės, visos 750 moterų iš bloko buvo nužudytos dujų kambaryje.

Eksperimentai su žmonėmis

10 blokas - medicininių eksperimentų blokas Aušvice

Mengele naudojo Aušvicą kaip galimybę tęsti savo tyrimus paveldimumų srityje, naudojant kalinius bandymams su žmonėmis. Ypatingai domėjosi identiškais dvyniais; jie buvo apgyvendinti atskiruose barakuose. Jis taip pat užverbavo Berthold Epstein, žydų pediatrą. Kaip daktaras, Epstein siūlė Mengele tyrinėti galimybės gydyti nuo ligos pavadinta noma, kuri buvo paplitusi tarp stovyklos vaikų.[1]

Tikslios noma priežastys nežinomos, vaikai sirgo dažniau dėl blogo maitinimo ir silpnesnės imuninės sistemos. Daug kam ši liga pasireiškė po sirgimo kita liga kaip tymai ar tuberkulioze.[2] Mengele domėjosi fizinėmis anomalijomis, kurių buvo tarp atvykstančių. Tarp jų buvo žemaūgiai, ypač Ovitz šeima iš Rumunijos – net 7 vaikai iš 10 buvo žemaūgiai.

"Mengele daug savo laiko skyrė žiauriems veiksmams, tarp kurių buvo kūdikių vivisekcija; vyrų ir berniukų kastracija nenaudojant anestetikų; aukštos įtampos elektrošokai moterims tikrinant jų ištvermę. Vieną kartą Mengele sterilizavo grupę lenkų vienuolių su Rentgeno spinduliais, paliekant baisius nudegimus. "[3]

Tarp Mengele eksperimentų buvo ir bandymas pakeisti akių spalvą leidžiant chemikalus į vaikų akis. Kartą Mengele asistentas surinko 14 porų romų dvynių per naktį. Mengele paguldė juos ant poliruoto marmuro skrodimo stalo ir užmigdė. Tada įleido chloroformo į jų širdis taip nužudant iškart. Mengele tada pradėjo skrosti ir skrupulingai atkreipiant dėmesį į kiekvieną kūno dalį.

Aušvice Mengele atliko keletą dvynių tyrimų. Po bandymų dvyniai dažniausiai būdavo nužudyti ir jų kūnai išskrosti. Jis vadovavo operacijai kurioje romų vaikai buvo susiūti, kad sukurtų sujungtus dvynius; vaikų rankos buvo užkrėstos pašalinant venas, tai sukėlė gangreną.

Mengele eksperimentų objektų apgyvendinimas ir maitinimas buvo geresnis, kurį laiką jie buvo apsaugoti nuo dujų kambarių.[4]Lankant vaikus jis save pristatė kaip "Dėdė Mengele" ir pasiūlė saldainių. Kai kuriais atvejais jis nužudė savo bandymų objektus, kad galėtų tiesiog atlikti skrodimą.[5] Mengele buvo fanatiškas dėl kraujo išsiurbimo iš dvynių, ypač identiškų. Yra žinoma, kad kai kuriais atvejais nužudyta būtent taip.

Aušvico kalinys Alex Dekel sakė: "Aš niekada nepriimsiu fakto, kad Mengele pats tikėjo jog rimtai dirba. Jis tik rodė savo galią. Mengele atliko dideles operacijas be anestetikų. Kartą mačiau skrandžio operaciją– Mengele pašalino skrandžio dalis nenaudodamas jokių anestetikų. Kitą kartą buvo pašalinta širdis, taip pat nenaudojant anestetikų. Tai buvo siaubinga. Mengele buvo daktaras kuris tapo pamišusiu dėl jam suteiktų galių. Niekas jo neklausė – kodėl jis mirė? Kodėl jis kentėjo? Tai jis darė prisidengęs mokslo vardu, bet tai buvo tiesiog jo beprotybė.".[6]

Po Aušvico

Kai SS paliko Aušvico stovyklą 1945 sausio 27, Mengele buvo perkeltas į Groß Rosen stovyklą Silezijoje, vėl dirbti daktaru. Groß Rosen buvo uždaryta vasarį, kai Raudonoji armija buvo arti.[7] Mengele trumpus laikotarpius dirbo kitose stovyklose, gegužės 2 prisijungė prie Vermachto medicinos padalinio vadovaujamo jo kolegos Paveldimumų ir Rasistinės higienos institute, Hans Otto Kahler, Bohemijoje. Padalinys traukėsi į vakarus siekiant išvengti sovietų armijos, tačiau amerikiečiai paėmė juos kaip karo nelaisvius. Mengele, registruotas tikru vardu, buvo paleistas 1945 birželį su dokumentais, kur jo vardas nurodytas "Fritz Hollmann". Nuo 1945 birželio iki 1949 gegužės jis dirbo žemės ūkio samdiniu mažame kaime netoli Rosenheim, Bavarija, bendraujant su žmona ir senu draugu Hans Sedlmeier, kuris surengė Mengele pabėgimą į Argentiną per Insbruką, Sterzingą, Meraną, ir Ženevą. Mengele galėjo sulaukti pagalbos iš ODESSA tinklo.[8]

Informacijos šaltiniai

5. Mengele: The Complete Story Gerald L. Posner and John Ware 1986–2000 Cooper Square Press NY ISBN 0-8154-1006-9

Papildoma informacija

  • Mengele - the complete story, Gerald Posner ir John Ware, McGraw Hill Book Company, New York, 1986 ISBN 0-07-050598-5
  • The Boys from Brazil, a novel by Ira Levin, Bantam, 1991 ISBN 0-553-29004-5 – filmed, starring Gregory Peck as Mengele
  • The "Last" Nazi - The Life and Times of Dr. Joseph Mengele, Gerald Astor, Weidenfeld ir Nicolson, London, 1985 ISBN 0-297-78853-1

Nuorodos

Vikiteka

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+27-0=27 wiki spaudos ženklai).