Judėja
Judėja – istorinė valstybė pietinėje Palestinos dalyje, egzistavusi 928–586 m. pr. m. e. Susidarė po Saliamono mirties suirus jungtinei Izraelio ir Judėjos karalystei. Sostinė – Jeruzalė. Pasak Biblijos, šiaurinių Izraelio genčių gyventojai nesutiko su Saliamono sūnaus Rehabeamo ketinimais padidinti mokesčius, todėl sukūrė atskirą valstybę.
Svarbiausios Judėjos ekonomikos šakos buvo žemdirbystė ir gyvulininkystė. Pirmasis karalius Rehabeamas nuolat kariavo su šiaurine Izraelio karalyste. Jo valdymo metu šalį puolė Egiptas. Dėl karų šalis nusilpo. Judėja sustiprėjo valdant Uzijai (785–733 m. pr. m. e.) – įgijo žemių prie Raudonosios jūros. 587–586 m. pr. m. e. Judėją užkariavo Babilonijos karalius Nabuchodonosaras II. Babilonijos kariuomenė sugriovė Jeruzalę ir daugumą gyventojų išvarė į nelaisvę.
Judėja taip pat vadinama toje pačioje teritorijoje egzistavusi Romos imperijos provincija.
| ||||||