Julija Biliūnienė
Julija Janulaitytė-Biliūnienė-Matjošaitienė | |
---|---|
| |
Gimė | 1880 m. Malavėnai, Šiaulių valsčius |
Mirė | † 1978 m. Vilnius |
| |
Sutuoktinis(-ė) | Jonas Biliūnas (1879–1907 m.) Stasys Matijošaitis (1877–1949 m.) |
Vaikai | |
| |
Veikla | gydytoja, visuomenės ir politinė veikėja
|
| |
Alma mater | Charkovo medicinos institutas |
| |
Žymūs apdovanojimai | |
Julija Janulaitytė-Biliūnienė-Matjošaitienė (1880 m. Malavėnuose, Šiaulių valsčius – 1978 m. Vilniuje, palaidota Kauno Petrašiūnų kapinėse) – gydytoja, Lietuvos visuomenės ir politinė veikėja.
Biografija
Gimė devinta 13 vaikų šeimoje. Brolis Augustinas Janulaitis, sesuo Veronika Alseikienė. Jono Biliūno ir Stasio Matjošaičio-Esmaičio žmona, Meilės Lukšienės motina.
Mokėsi Šiaulių ir Mintaujos gimnazijose. 1904 m. baigė odontologiją Charkovo medicinos institute.
1904 m. rugpjūčio 4 d. Panevėžyje ištekėjo už Jono Biliūno. 1905–1906 m. revoliucinių įvykių metu aktyviai dalyvavo Lietuvos socialdemokratų partijos veikloje. Nuo 1906 m. kartu su vyru gyveno Zakopanėje. Ten liko ir palaidojusi vyrą.
1912–1914 m. gyveno Vienoje. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, grįžo į Lietuvą, bet 1915 m., artėjant frontui, pasitraukė į Voronežą, kur dirbo dantų gydytoja lietuvių kolonijoje.
1918 m. grįžo į Vilnių, dirbo sanitarijos draugijoje. 1924 m. ištekėjo už dukros Meilės tėvo pedagogo Stasio Matjošaičio-Esmaičio. 1931 m. persikėlė į Kauną.[1]
Antrojo pasaulinio karo metais padėjo gelbėti žydų šeimas.
Įvertinimas
- 2002 m. rugsėjo 16 d. „Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius“.
Literatūra
- Meilė Lukšienė. Julija Biliūnienė-Matjošaitienė. Laiko prasmės. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004 m.
Šaltiniai
|