Julija Smetonaitė
Julija Smetonaitė | |
---|---|
| |
Gimė | 1878 m. Užulėnio k. (Ukmergės raj.) |
Mirė | † po 1948 m. Taujėnuose, Ukmergės raj. |
| |
Veikla | Pedagogė pradinių klasių mokytoja, švietėja, visuomenininkė
|
Julija Smetonaitė ( 1878 m., Užulėnio k., Ukmergės raj. – po 1948 m. Taujėnuose, Ukmergės raj.) – Pedagogė pradinių klasių mokytoja, švietėja, visuomenininkė.
Biografija
Tėvai: Jonas Smetona (?–1885) – mažažemis valstietis, kaimo švietėjas, ir Julijona Kartanaitė-Smetonienė – žemdirbė valstietė. Augo septynių vaikų šeimoje su keturiais broliais ir dviem seserimis, buvo jauniausia. Seserys: Morta Smetonaitė-Krikštaponienė – žemdirbė, kaimo šviesuolė, ir Marija Smetonaitė-?, broliai: Ignas Smetona, Motiejus Smetona (1864–1943) – darbininkas akmenskaldys, nuo 1941 m. tremtinys, miręs tremtyje Altajaus krašte, Juozas Smetona ir Antanas Smetona (1874–1944) – publicistas, politikas, Lietuvos prezidentas.
Tėvui anksti mirus, su vyresniaisiais broliais ir seserimis augo pas motinos tėvus Kartanų kaime (Ukmergės raj.).
Nuo XIX a. pabaigos J. Smetonaitė gyveno Aknystose, Anykščių raj., buvo Aknystų dvaro ekonomė ir bitininkė. Ji taip pat mokė vaikus Aknystų dvaro mokykloje, buvo ir daraktorė, paskui dirbo Svėdasų, Anykščių raj. pradžios mokyklos mokytoja.
1916–1932 m. J. Smetonaitė dirbo Debeikių, Anykščių raj. pradžios mokykloje mokytoja, buvo šios mokyklos vedėja. Kur tik ji dirbo mokytoja, visur tapdavo kultūrinio gyvenimo ašimi.
1932–1934 m. ji buvo Lėno (Ukmergės raj.) pradžios mokyklos mokytoja. 1932 m. ji parinko vietą naujai mokyklai Užugiryje (Ukmergės raj.) statyti ir tapo šios mokyklos statybos komiteto nare, 1934–1935 m. pati organizavo ir prižiūrėjo mokyklos statybą.
1935 m. vasarą Užugiryje pastačius naują mokyklą (dabar – Taujėnų vidurinės mokyklos Užugirio pradinis skyrius, mokykla-muziejus), J. Smetonaitė persikėlė ten ir 1935–1938 m. dirbo pradinių klasių mokytoja ir vedėja, kartu buvo ir Lietuvos Prezidento Antano Smetonos tėviškės namų Užugiryje prižiūrėtoja. Jis visą gyvenimą labai artimai bendravo su broliu Antanu Smetona ir turėjo jam didelę įtaką.
Nuo 1938 m. pasitraukusi iš pedagoginio darbo, ji liko šeimininkauti Prezidento A. Smetonos sodyboje.
J. Smetonaitė buvo aktyvi Lietuvos moterų sąjungos, veikusios Vilniuje 1908–1915 m., veikėja, rūpinosi moterų teisėmis, kultūros reikalais, blaivybe. Ji buvo šaulė, apdovanota Lietuvos šaulių sąjungos Šaulių žvaigždės medaliu (1939 m.).
1941 m. birželio 14 d. J. Smetonaitė Užulėnyje buvo suimta ir išgabenta į Sibirą, įkalinta Rešiotų grupei priklausiusiame Belniakų lageryje (Žemutinio Ingašo raj., Krasnojarsko kr., Rusija). Tik 1944 m. gegužės 3 d. Ypatingasis pasitarimas nuteisė ją 5 metams tremties. Iškart po to iš lagerio ji buvo perkelta gyventi tremties sąlygomis Krasnojarsko krašte, o 1944 m. lapkričio 3 d. paleista.
Apie 1947 m. J. Smetonaitė grįžo į Lietuvą ir senatvėje iki gyvenimo pabaigos gyveno Taujėnuose (Ukmergės raj.).
Mirė po 1948 m. Taujėnuose (Ukmergės raj.). Palaidota Užupušių (Ukmergės raj.) kapinėse.
Šaltiniai
Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius |